„Paganini ir Beethoveno šedevrai“

NICCOLÒ PAGANINI – Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 5 a-moll, MS78 (Alexanderio Strelnikovo aranžuotė)
LUDWIG VAN BEETHOVEN – baleto „Prometėjo kūriniai“ („Die Geschöpfe des Prometheus“) muzika, op. 43

Lietuvos kamerinio orkestro ir jo meno vadovo, smuikininko ir dirigento Sergejaus Krylovo koncerte – dviejų amžininkų, Niccolò Paganini ir Ludwigo van Beethoveno, kurio gimimo sukaktį šiemet minime, kūriniai.

Paganini buvo ne tik iškilus smuiko virtuozas, bet ir naujo – romantinio – atlikimo stiliaus pradininkas. Penki jo smuiko koncertai žymi svarbų šio žanro raidos etapą. Jų stiliui būdinga spalvinga harmonija, italų folkloru ir ritmais pagrįstas melodingumas, improvizaciškumas, romantinis polėkis. Tobulai išmanęs instrumento galimybes Paganini neregėtai drąsiai naudojo visus grojimo smuiku technikos būdus, jo novatoriški kūriniai turėjo daug įtakos instrumentinio koncerto žanro raidai. Šį vakarą viso pasaulio publikos vertinamas emocionalusis S. Krylovas grieš itin didelės apimties, virtuozišką, dažnai atliekamą, 1830 m. sukurtą Penktąjį koncertą a-moll.

Nuo pat jaunystės Beethoveną domino teatras. Gyvendamas Vienoje, 1801 metais jis sukuria baletą „Prometėjo kūriniai“, priskirtiną naujam – herojinio baleto žanrui. Mitologinis siužetas pirmiausia sudomino Beethoveną herojiniu aspektu, žmonių labui pasiaukojusio Prometėjo paveikslas jam buvo labai artimas. Baleto muziką sudaro uvertiūra, introdukcija ir 16 šokių numerių. Spektaklį Vienos „Burgtheater“ pastatė jo libretistas, šokėjas ir baletų kompozitorius Salvatore Viganò, „Prometėjo kūriniai“ buvo parodyti net 28 kartus. Nepaisant tuometinio pasisekimo, šis baletas statomas itin retai.