„Kremerata Baltica sugrįžta“

SILVIJA MILIŪNAITĖ-BLIŪDŽIUVIENĖ – „Drive for Life“ smuikui, violončelei ir styginių orkestrui
(2021, premjera)
ANDRIUS ŽLABYS – „Kaleidoscope of Lost Time“ smuikui ir styginiams
ALFRED SCHNITTKE – Koncertas fortepijonui ir styginių orkestrui
ÁSTOR PIAZZOLLA –  „Tres minutos con la realidad"
ÁSTOR PIAZZOLLA – ANDREI PUSHKAREV – „Fuga y misterio"; „Michelangelo 70" (Ástoro Piazzollos 100-mečiui)

Į Nacionalinės filharmonijos sceną sugrįžta pasaulyje plačiai žinomas orkestras „Kremerata Baltica“. Gidono Kremerio 1997 m. įkurtas kamerinis orkestras „Kremerata Baltica“ laikomas bene ryškiausiu Europos tarptautiniu orkestru, dar vadinamu Baltijos kultūros ambasadoriumi. G. Kremeris specialiai pasirenka jaunus, entuziastingus Baltijos šalių muzikantus, atsparius rutinai, kuri dažnai įtraukia ne vieną profesionalų orkestrą. „Kremeratoje“ svarbi kiekvieno meninė asmenybė, jos kūrybiškas požiūris į muziką. 23 metus gyvuojąs kolektyvas grojo daugiau nei penkiasdešimtyje šalių, 600 miestų, surengė daugiau kaip 1000 koncertų visame pasaulyje.

Šio vakaro solistai: Rygoje gimęs smuikininkas G. Kremeris, tobulo meistriškumo atlikėjas ir originalaus kūrybingumo asmenybė, ypač vertinamas už savitumą, kasdienes naujų raiškos ir interpretavimo galimybių paieškas. Per ilgus savo koncertinės veiklos metus G. Kremeris griežė beveik visose pagrindinėse pasaulio salėse su žymiausiais Europos ir Amerikos orkestrais.

Pianistė, 16-ojo tarptautinio F. Chopino pianistų konkurso (2010) laureatė (I vieta) Yulianna Avdeeva, taip pat pelniusi prizines vietas tokiuose konkursuose kaip Tarptautinis muzikų Ženevoje, Europos pianistų Brėmene, A. Rubinsteino Izraelyje, I. J. Paderewskio Lenkijoje ir kt. Y. Avdeeva koncertuoja Europos šalyse, JAV, Japonijoje, PAR, Izraelyje, pasirodo su Los Andželo, Londono, Karališkuoju Stokholmo filharmonijų, Berlyno Vokietijos ir Berlyno radijo, Birmingamo, Monrealio, Melburno, Suomijos radijo simfoniniais orkestrais.

„Kremeratos Balticos“ perkusininkas Andrei Pushkarevas pasaulyje gerai žinomas kaip perkusinės muzikos kompozitorius, aranžuotojas ir atlikėjas. Jis pasirodo kaip solistas su įvairiais kolektyvais, taip pat reguliariai rengia mušamųjų instrumentų meistriškumo kursus Europoje, Pietų Amerikoje ir Australijoje.

Smuikininkas Džeraldas Bidva yra „Kremeratos Balticos“ ir Lietuvos kamerinio orkestro koncertmeisteris, kaip solistas parengęs daug įspūdingų programų ir kūrinių premjerų, koncertavęs su iškiliais atlikėjais, o jo vadovaujamas tarptautinis Mažeikių meno festivalis pasižymi aukštu meniniu lygiu ir pasaulyje pripažintų menininkų gausa.

Violončelininkė, daugelio konkursų laureatė, orkestro „Kremerata Baltica“ violončelių grupės koncertmeisterė Giedrė Dirvanauskaitė kaip solistė yra grojusi su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos kameriniu, Armėnijos filharmonijos, Kijevo kameriniu orkestrais.

Koncerto programoje – dviejų lietuvių autorių kūriniai. Jaunosios kartos kompozitorė Silvija Miliūnaitė-Bliūdžiuvienė taip sako apie savo naują opusą „Drive for Life“: „Kūrinio idėją paskatino pandemija, šiuo metu aplinkui matome daug nevilties. Tai mano kvietimas pajusti, kad nepaisant patiriamų sunkumų gyvenimas visuomet turi prasmę, tik reikia pasiduoti natūraliai tėkmei ir išgirsti gyvenimo ritmą. Šia kompozicija noriu visus padrąsinti ir priminti, kad ir kas nutiktų, – visada yra dėl ko gyventi.“

Andrių Žlabį žinome kaip garsų pianistą, o dabar jis pasirodo kompozitoriaus amplua. Apie savo opusą „Kaleidoscope of Lost Time“ jis sako: „Penkios kūrinio dalys atspindi skirtingus laiko tėkmės pojūčio niuansus, kaip ir pro pirštus praslystantis smėlis, žymintis ir liūdnus, ir gražius įvykius. Naujame savo darbe bandžiau užfiksuoti šį nepastovų jausmą, kad galėčiau vėl prie jo grįžti ir vėl išgyventi, gal net trumpam sustoti. Tik muzika gali tai padaryti.“

Alfredo Schnittke’s vardas paprastai siejamas su polistilizmu, kuriame pinasi skirtingų muzikos epochų bruožai, susijungdami ypatingame „erdviniame“ kontekste ir įžvelgiami laiko perspektyvoje. Šiuo polistilistiniu, „dokumentinių“ citatų persmelktu laikotarpiu Schnittke sukūrė Koncertą fortepijonui ir styginiams (1979), tvinksintį tezių bei antitezių įtampa: nuo stačiatikių giesmių, Prokofjevo reminiscencijų ir kontempliatyvių epizodų iki 12-kos tonų serijų ir stichiškos disonansų agresijos. Vienos išplėstos dalies koncerte autorius kuria struktūrinį hibridą, kryžmindamas variacijų, sonatos ir ciklinės formos modelius.

Įžymusis argentiniečių muzikantas ir kompozitorius Ástoras Piazzolla savo kūryba pakeitė tradicinę tango sampratą, praturtindamas šį šokį džiazo ir klasikinės muzikos elementais. Jis laikomas tango nuevo stiliaus pradininku. Piazzolla taip pat buvo puikus bandonininkas, savo kūrinius grojęs su garsiais kolektyvais. Tėvynėje Argentinoje jis vadinamas „El Gran Ástor“ (Didysis Ástoras). Jo 100-mečiui šiame koncerte skamba trys kūriniai – ryškūs tango nuevo pavyzdžiai, du iš jų aranžavo A. Pushkarevas.

Koncerto remėjas: