„Kremerata Baltica sugrįžta“

FERENC LISZT – „Malédiction“ („Prakeikimas“) fortepijonui ir styginių orkestrui, S. 121 / R. 452
MIŁOSZ MAGIN – „Stabat Mater“ styginiams ir timpanams; „Concerto Rustico“ smuikui, styginiams ir timpanams
GIYA KANCHELI – „Valse Boston“ smuikui, fortepijonui ir styginiams
FERENC LISZT – Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 1 Es-dur, S. 124 (Gilles’o Colliard’o versija fortepijonui ir styginiams)

Į Nacionalinės filharmonijos sceną sugrįžta pasaulyje plačiai žinomas orkestras „Kremerata Baltica“. Gidono Kremerio 1997 m. įkurtas kamerinis orkestras „Kremerata Baltica“ laikomas bene ryškiausiu Europos tarptautiniu orkestru, dar vadinamu Baltijos kultūros ambasadoriumi. G. Kremeris specialiai pasirenka jaunus, entuziastingus Baltijos šalių muzikantus, atsparius rutinai, kuri dažnai įtraukia ne vieną profesionalų orkestrą. „Kremeratoje“ svarbi kiekvieno meninė asmenybė, jos kūrybiškas požiūris į muziką. 23 metus gyvuojąs kolektyvas grojo daugiau nei penkiasdešimtyje šalių, 600 miestų, surengė daugiau kaip 1000 koncertų visame pasaulyje.

Rygoje gimęs smuikininkas G. Kremeris, tobulo meistriškumo atlikėjas ir originalaus kūrybingumo asmenybė, ypač vertinamas už savitumą, kasdienes naujų raiškos ir interpretavimo galimybių paieškas. Per ilgus savo koncertinės veiklos metus G. Kremeris griežė beveik visose pagrindinėse salėse su žymiausiais Europos ir Amerikos orkestrais, diriguojamais L. Bernsteino, H. von Karajano, Ch. Eschenbacho, N. Harnoncourt’o, L. Maazelio, R. Muti, Z. Mehtos, J. Levino, V. Gergijevo, C. Abbado, sero N. Marrinerio ir kitų. Itin ilgame ir įvairiame smuikininko atliekamų kūrinių sąraše – visi klasicistinio ir romantinio repertuaro standartai, XX a. meistrų kūryba ir naujausios kompozicijos. G. Kremeris yra daugelio šiuolaikinių rusų ir Rytų Europos kompozitorių kūrinių (dažnai jam dedikuotų) pirmasis atlikėjas.

Šį vakarą su orkestru pasirodo prancūzų pianistas Alexandre Kantorowas, gimęs „Kremeratos Balticos“ susikūrimo metais. Jaunasis atlikėjas vadinamas „persikūnijusiu Lisztu“ („Fanfare“), „ugnimi alsuojančiu virtuozu su poeto žavesiu“ („Gramophone“), o 2019 m. kritikai jį pavadino Metų atradimu. Didžiausias A. Kantorowo pasiekimas – tai pergalė praeitų metų Tarptautiniame Piotro Čaikovskio konkurse Maskvoje: jis pelnė pirmą vietą, aukso medalį ir Grand Prix bei tapo pirmuoju prancūzų pianistu, laimėjusiu šį konkursą. A. Kantorowas yra koncertavęs tokiose koncertų salėse kaip Amsterdamo „Concertgebouw“, „Konzerthaus Berlin“, Paryžiaus filharmonijos, Briuselio „Bozar“ ir daugelyje prestižinių festivalių.