Grįžti į pradinį puslapį   Renginiai ir repertuaras   Visi renginiai  
„Klasikos efektas“

„Klasikos efektas“

2021 m. balandžio 10 d., šeštadienis, 19.00
Lietuvos nacionalinė filharmonija internete, Vilnius
Organizatorius:

Lietuvos nacionalinė filharmonija

Koncertinio įrašo transliacija internetu www.nationalphilharmonic.tv, Filharmonijos ir Skaitmeninės koncertų salės Facebook paskyrose, YouTube kanalu (adresas Lietuvos nacionalinė filharmonija), taip pat per DELFI.TV

Transliacija Šiaulių choro „Polifonija“ YouTube platformoje, festivalyje „Resurrexit“  - 20.00 val.

Programa
„Klasikos efektas“

 

 

 

 

WOLFGANG AMADEUS MOZART (1756–1791)
Simfonija Nr. 25 g-moll, KV 183 (1773)
               Allegro con brio
              Andante
             Menuetto. Trio
            Allegro

RICHARD STRAUSS (1864–1949)
„Serenada“ trylikai pučiamųjų Es-dur, op. 7 (1881)

SERGEJ PROKOFJEV (1891–1953)
„Klasikinė simfonija“ Nr. 1 D-dur, op. 25 (1917)
           Allegro
          Intermezzo. Larghetto
          Gavotte. Non troppo allegro
          Finale. Molto vivace

***

Atvelykio išvakarėse Lietuvos nacionalinė filharmonija kviečia praleisti šeštadienio vakarą klausantis simfoninės muzikos koncerto „Klasikos efektas“ transliacijos. Prie Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro dirigento pulto stoja Adrija Čepaitė, išsiskirianti turtinga ir įvairialype kūrybine veikla, 2011 m. Muzikos ir vaizduojamųjų menų universitete Grace (Austrija) įgijusi choro, orkestro dirigavimo, bažnytinės muzikos ir grigališkojo choralo magistrantūros studijų diplomus. Nuo 2013 m. dirigentė bendradarbiauja su Lietuvos orkestrais. 2017 m. kartu su LKO įrašyta ir išleista B. Kutavičiaus, O. Balakausko, A. Martinaičio kūrinių kompaktinė plokštelė (įrašų kompanija „Telos Music“); 2018 m. kartu su dirigentu M. Pitrėnu, smuikininku D. Bidva ir LKO išleista baltiškos muzikos kompaktinė plokštelė „Baltic Concerti“ („Odradek Records“). Dirigentė yra 2011 m. suburto tarptautinio vokalinio moterų ansamblio „Graces & Voices“ bendraįkūrėja ir vadovė, su juo aktyviai koncertuoja Europoje; kolektyvo kompaktinę plokštelę „Mysterium Crucis“ (2012) žurnalas „Pizzicato“ pripažino Metų įrašu senosios muzikos kategorijoje, o 2016 m. išleistą plokštelę „Historia Sancti Olavi“ autoritetingas leidinys „BBC Music Magazine“ įvertino 4 žvaigždutėmis.

Koncerto programoje skamba skirtingais laikotarpiais sukurta, tačiau ta pačia vienietiškojo klasicizmo dvasia dvelkianti muzika – tai Vienos klasiko Wolfgango Amadeus Mozarto ir rusų XX a. kompozitoriaus Sergejaus Prokofjevo simfonijos bei ankstyvoji ekspresionisto Richardo Strausso kompozicija pučiamiesiems.

Simfoniją Nr. 25 g-moll, KV 183, Wolfgangas Amadeus Mozartassukūrė 1773-iųjų spalį, būdamas septyniolikos metų, ką tik grįžęs iš Italijos, kur buvo pastatyta jo opera „Lucijus Sula“. Tai pirma kompozitoriaus simfonija, parašyta minorine tonacija. To meto Mozarto kūryboje galima įžvelgti tam tikrų pokyčių, susijusių su „Audros ir veržimosi“ judėjimu. Iki tol jo parašytos simfonijos buvo panašesnės į divertismentą, o 1773–1774 m. sukurta muzika iš esmės kitokia – simfonijos praturtėjo dramatiškais bruožais, polifoninėmis priemonėmis, gausu sinkopių, disonansų, tremolo, pasažų unisono, kontrastingos dinamikos. Beje, galima įžvelgti ir Josepho Haydno muzikos įtaką (būtent 1773 m. vasarą Vienoje Mozartas susipažino su Haydno kūryba). Simfonija Nr. 25 yra charakteringiausias šio laikotarpio kūrinys, jo pirmos dalies pagrindinė ir finalo temos pasižymi ypatingu išraiškingumu. Kino mėgėjai pastebės, kad būtent šios simfonijos pagrindine tema pradedamas režisieriaus Milošo Formano filmas „Amadeus“.

Po maždaug šimtmečio kitas septyniolikmetis kompozitorius, taip pat didžiąją gyvenimo dalį gyvenęs Vienoje, tačiau savo brandžiąja kūryba atstovausiantis jau visiškai kitai stilistinei muzikos krypčiai ekspresionistas Richardas Straussas (kurio operoje „Salomėja“ Asmik Grigorian atliko pasaulinę šlovę ir pirmojo soprano titulą pelniusį vaidmenį) 1881 m. parašė „Serenadą“ trylikai pučiamųjų Es-dur, op. 7. Tai buvo vienas iš ankstyvųjų kompozitoriaus opusų. Būdamas Miuncheno dvaro orkestro pagrindinio valtornininko Franzo Strausso sūnus, Richardas nuo mažens gyveno muzikos prisotintame pasaulyje. Tad neatsitiktinai ir jo „Serenadoje“ išskirtinis dėmesys tenka valtornos instrumentui – šioje kompozicijoje trylikai pučiamųjų groja net keturios valtornos! O kadangi tėvas Franzas buvo gana konservatyvaus muzikinio skonio ir aistringai žavėjosi Vienos klasikų „trejybe“ – Haydnu, Mozartu ir Beethovenu, šioje „Serenadoje“ akivaizdžiai skamba ir klasikinių harmonijų atgarsiai bei racionalios sonatos formos modelis.

Sergejaus Prokofjevo Pirmoji simfonija D-dur, op. 25, neatsitiktinai pavadinta „Klasikine“. Joje aiškiai pastebima Josepho Haydno stilistikos įtaka, ryškėja ir individualūs Prokofjevo stiliaus ypatumai. Pirma dalis lakoniška ir veržli, pasižymi trūkčiojančiu ritmu, drąsia artikuliacija, dominuoja aukšto registro instrumentai. Antroje dalyje derinami polonezo ir menueto bruožai. Miniatiūrinis gavotas – vienas populiariausių Prokofjevo muzikos puslapių, čia senovinis šokis meistriškais štrichais paverčiamas šmaikščia muzikine scena. Žaižaruojantis finalas keri veržlumu, muzika tarytum skriete skrieja, lengva ir skaidri orkestruotė labai primena Haydno simfonijų finalus.

 
Atgal

Lietuvos nacionalinė filharmonija

Adresas: Aušros Vartų g. 5, LT-01304 Vilnius, Lietuva
Kontaktai: tel. (8 5) 266 52 10, 8 698 51954, 
faks. (8 5) 266 52 66
El. paštas: info@filharmonija.lt
Kasos: (8 5)  266 52 33, (8 5)  266 5216;

Rekvizitai Privatumo politika Autorinės teisės

 

Rekvizitai

Įmonės kodas 300011619
PVM mokėtojo kodas LT100000876811
Banko sąskaita IBAN LT98 7044 0600 0029 6318
Banko kodas 70440
Swift (BIC) kodas CBVILT2X

Naujienlaiškio prenumerata

Gaukite mūsų naujienas pirmi! Įrašykite savo elektroninio pašto adresą: