„Atsisveikinimo simfonija“
JOHANN SEBASTIAN BACH – Arija iš Orkestrinės siuitos Nr. 3 D-dur, BWV 1068; Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 2 E-dur, BWV 1042
JOSEPH HAYDN – Simfonija Nr. 45 fis-moll („Atsisveikinimo“), Hob. I:45
Naujųjų metų išvakarėse Lietuvos kamerinio orkestro koncerto programoje – dviejų genijų, baroko ir klasicizmo atstovų – Johanno Sebastiano Bacho ir Josepho Haydno muzika. Skambės populiarioji Bacho Arija iš Orkestrinės siuitos Nr. 3 D-dur ir Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 2 E-dur, sukurtas Kėtene, kompozitoriui dirbant kunigaikščio Leopoldo rūmų kapelos vadovu. Pirmasis Bacho biografas J. N. Forkelis taikliai apibūdino koncertą: „Jo grožiui apsakyti nėra žodžių.“ Soluos orkestro meno vadovas, smuikininkas Sergejus Krylovas.
Apie Haydno Simfoniją Nr. 45 fis-moll („Atsisveikinimo“) dėl jos neįprastumo pasakojamos įvairios legendos. 1772 m. Haydno globėjas ir darbdavys kunigaikštis Esterházy su svita ir orkestru per ilgai užsibuvo vasaros rezidencijoje: orkestrantai ten gyveno prastomis sąlygomis, šalo ir sirgo. Tiesiai to pasakyti kunigaikščiui nesiryžo net kapelmeisteris Haydnas. Tuomet jis sukūrė naują simfoniją ir pakvietė kunigaikštį pasiklausyti, o kūrinio pabaigoje surengė spektaklį: po įprastos greitosios finalo dalies suskambo lėtas Adagio, ir orkestro muzikantai, gesindami ant pultų žvakes, vienas po kito paliko sceną. Liko griežti tik pats Haydnas ir orkestro koncertmeisteris. Kunigaikštis užuominą suprato ir netrukus baigė vasaros sezoną.
Viena ilgiausiai gyvuojančių Filharmonijos naujamečių koncertų tradicijų – senųjų metų palydos skambant šiai Haydno simfonijai. Jau daugiau kaip 50 metų Lietuvos kamerinio orkestro muzikantai groja legendinį kūrinį viena po kitos gęstant žvakėms...
