Susikaupimo muzikos valanda

„Septynis paskutinius mūsų Išganytojo žodžius ant kryžiaus“  J.Haydnas parašė Didžiojo penktadienio bažnytinei liturgijai 1785 metais. Kūrinį turėjo sudaryti septynios dalys, atliekamos pakaitomis su priešmirtinius Kristaus priesakus skelbiančio ir aiškinančio vyskupo pamokslu. Muzika turėjo sustiprinti kiekvieno iš septynių „žodžių“ emocinį poveikį. Taip atsirado Haydno kūrinys – Septynios sonatos orkestrui su įžanga ir pabaiga. Netrukus Haydnas ciklą pritaikė styginių kvartetui. Beveik tuo pačiu metu buvo išleista ir kūrinio transkripcija fortepijonui. Maždaug po dešimties metų kompozitorius perdirbo kūrinį į oratoriją solistams, chorui ir orkestrui.