Grįžti į pradinį puslapį   Renginiai ir repertuaras   Visi renginiai   Archyvas  
„Karmen siuita“ su Sergejumi Krylovu, Lietuvos kameriniu orkestru ir „Giunter Percussion“

„Karmen siuita“ su Sergejumi Krylovu, Lietuvos kameriniu orkestru ir „Giunter Percussion“

2021 m. vasario 27 d., šeštadienis, 19.00
Lietuvos nacionalinė filharmonija internete, Vilnius
Organizatorius:

Lietuvos nacionalinė filharmonija

Koncertinio įrašo transliacija internetu www.nationalphilharmonic.tv, Filharmonijos ir Skaitmeninės koncertų salės Facebook paskyrose, YouTube kanalu (adresas – Lietuvos nacionalinė filharmonija)

 

Atlikėjai
Ansamblis GIUNTER PERCUSSION:
PAVEL GIUNTER
SIGITAS GAILIUS
TOMAS KULIKAUSKAS
ANDRIUS REKAŠIUS
ROBERTAS VILČINSKAS
Programa
„Karmen siuita“ su Sergejumi Krylovu, Lietuvos kameriniu orkestru ir „Giunter Percussion“

 

 

 

 

GEORGES BIZET (1838–1875)–RODION ŠČEDRIN (g. 1932)

„Karmen siuita“ styginiams ir mušamiesiems (1967):

1. Įžanga
2. Šokis
3. Pirmasis intermezzo
4. Sargybos pasikeitimas
5. Karmen išėjimas ir habanera
6. Scena
7. Antrasis intermezzo
8. Bolero
9. Torero
10. Torero ir Karmen
11. Adagio
12. Būrimas
13. Finalas

Filharmonijos Skaitmeninė koncertų salė publiką kviečia klausytis Georges’o Bizet–Rodiono Ščedrino „Karmen siuitos“. Pats kompozitorius šį 1967 m. sukomponuotą kūrinį pavadino „G. Bizet muzikos laisva transkripcija styginiams ir mušamiesiems“. Spalvingąją siuitą atliks Sergejaus Krylovo vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras (LKO) ir ansamblis „Giunter Percussion“.

Šis kūrinys jau įsitvirtinęs LKO repertuare, ypač sužibo orkestro ir „Giunter Percussion“ gastrolėse Italijoje 2014 metais. Tąkart grota Venecijos „Teatro Toniolo“ salėje, Sondalo savivaldybės rūmuose, Neapolio Sant Elmo pilies koncertų salėje ir Romos „Teatro Olimpico“ salėje. Nuotaikingai Lietuvos nacionalinės filharmonijos scenoje „Karmen siuita“ skambėjo 2016 m. orkestro rengtoje šventinėje programoje „Kalėdų divertismentas“.

Šiemet sukanka lygiai 55 metai, kai buvo sumanytas šis vienas populiariausių XX a. baletų. 1966 m. laimingai susitiko trys legendinės asmenybės – balerina Maja Pliseckaja, kubietis baletmeisteris Alberto Alonso ir kompozitorius Rodionas Ščedrinas, jie ėmėsi įgyvendinti seną šokėjos svajonę įkūnyti Karmen. Prie šio opuso kompozitorius, pasitelkęs kadaise tokį populiarų žanrą kaip transkripcija, dirbo rekordiškai trumpai – 16 dienų. Ščedrinas vėliau užsiminė: „Suvokiau, kad reikia rašyti pagal Georges’o Bizet muziką, nes Karmen įvaizdis nebeatsiejamas nuo jo operos, o styginių ir mušamųjų derinys atrodė labai moderniai.“ Dabar jau keista, kad 1967 m. balandį Maskvos Didžiajame teatre įvykusi baleto premjera sukėlė nemažą šurmulį: pasipylė kaltinimai erotika ir Bizet muzikos subjaurojimu. Laikas viską sudėlioja į savo vietas – „Karmen siuita“ karaliauja teatrų ir koncertų scenose.

Muzikos istorijoje gausu pavyzdžių, kai kompozitoriai, paėmę kito autoriaus temą arba visą pjesę, sukurdavo naują kūrinį, gerokai nutolusį nuo pirminio šaltinio. Tokio pobūdžio kūriniuose originalas iš esmės pakeičiamas (ypač instrumentuotė), bet pagrindinių minčių visuma ir bendra struktūra nekinta. Būna ir kitokių teminės medžiagos perėmimo atvejų, kai pavienės citatos ar net didžiuliai žinomų kūrinių fragmentai įkomponuojami į originalų muzikinį tekstą. Ščedrino „Karmen siuitoje“ ženklios abi tendencijos.

Kūrinys ryškiai virtuozinis – maksimaliai panaudotos styginių galimybės, gausu mušamųjų instrumentų solo ir ansamblinių epizodų. Tradicijos tęstinumas pabrėžiamas tuo, kad Siuitoje nėra nė vienos svetimos temos – visos priklauso Bizet. Kartu „Karmen siuita“ pasižymi savita, nuo operos gerokai nutolusia dramaturgija ir kompozicine struktūra. Jos originalumą lemia instrumentų visuma. Styginių sudėtis įprasta, o gausybė mušamųjų sudaro atskirą orkestrą (apie 30 instrumentų, jais groja 5–6 atlikėjai). Partitūroje įrašyti 5 timpanai, 2 vibrafonai, 2 marimbos, varpai, kastanjetės, tambūrinas, didysis būgnas, trikampis, varpeliai, keletas mažųjų būgnelių, tamtamas, maraka, medžio kaladėlės, antikinės lėkštės, keletas Lotynų Amerikos mušamųjų instrumentų ir kt.

Siuitą sudaro trylika numerių, juos jungia vientisa dramaturginė mintis. Instrumentuotė Bizet muzikai suteikia nepaprasto ekspresyvumo. Meistriškai išryškinta melodinė linija daro kūrinį itin choreografišką. Per visą Siuitą einanti leitemocija muziką pripildo aistros, polėkio ir tragiškos įtampos.

 
Atgal

Lietuvos nacionalinė filharmonija

Adresas: Aušros Vartų g. 5, LT-01304 Vilnius, Lietuva
Kontaktai: tel. (8 5) 266 52 10, 8 698 51954, 
faks. (8 5) 266 52 66
El. paštas: info@filharmonija.lt
Kasos: (8 5)  266 52 33, (8 5)  266 5216;

Rekvizitai Privatumo politika Autorinės teisės

 

Rekvizitai

Įmonės kodas 300011619
PVM mokėtojo kodas LT100000876811
Banko sąskaita IBAN LT98 7044 0600 0029 6318
Banko kodas 70440
Swift (BIC) kodas CBVILT2X

Naujienlaiškio prenumerata

Gaukite mūsų naujienas pirmi! Įrašykite savo elektroninio pašto adresą: