„Epitafija praeinančiam laikui“

JUOZAS ŽILEVIČIUS – Simfonija Nr. 1 (Arvydo Malcio redakcija ir instrumentuotė)
BRONIUS KUTAVIČIUS – „Epitafija praeinančiam laikui“

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir choras „Vilnius“ parengė išskirtinę lietuviškos muzikos programą, kurioje skamba su Lietuvos kultūros istorija susiję kūriniai. Vienas tokių – neseniai atgaivinta XX. a. pirmosios pusės kompozitoriaus, vargonininko, dirigento, pedagogo Juozo Žilevičiaus Simfonija f-moll. Šis kūrinys, parašytas autoriui studijuojant 1919 m. Sankt Peterburge ir po kelerių metų atliktas Kaune, laikomas pirmąja lietuviška simfonija. Deja, per karą kūrinio partitūra sudegė Šiauliuose. Simfoniją 2017 m. iš užmaršties prikėlė kompozitorius ir LNSO violončelininkas Arvydas Malcys (redakcija ir instrumentuotė).

Po didelės pertraukos koncerte prisimenamas ir lietuviškos muzikos simbolio Broniaus Kutavičiaus opusas. Jo simfonija-oratorija „Epitafija praeinančiam laikui“ („Epitaphium temporum pereunti“) chorui ir orkestrui sukurta 1998 metais. Pirmąsias dvi šio kūrinio dalis kompozitorius buvo sukūręs dar 1973-aisiais, Vilniaus miesto 650 metų jubiliejui. Praėjus dvidešimt penkeriems metams, prie jų grįžo – taisė, keitė instrumentų sudėtį ir parašė dvi naujas dalis Sigito Gedos tekstais (pirmosioms dviem buvo naudoti tekstai iš Bychovco kronikos ir Žygimanto Liauksmino „Ars et praxis musica“). Keturių dalių veikalas simboliškai įgarsina reikšmingiausias Vilniaus istorijos datas – Lietuvos krikštą, Vilniaus miesto ir universiteto įkūrimą, Katedros atšventinimą. Šv. Jonų bažnyčioje skambėsiantis kūrinys skirtas 440-osioms Vilniaus universiteto įkūrimo metinėms.