Abi vandenyno pusės

Lietuvių išeivių kamerinė muzika
2018 m. birželio 7 d., ketvirtadienis, 19.00
Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžioji salė, Vilnius
Atlikėjai
GABRIELIUS ALEKNA (fortepijonas)
ONUTĖ GRAŽINYTĖ (fortepijonas)
JUSTINA AUŠKELYTĖ (smuikas)
DOVILĖ KAZONAITĖ (sopranas)
MODESTAS SEDLEVIČIUS (baritonas)
MEDINIŲ PUČIAMŲJŲ KVINTETAS
Programa
Abi vandenyno pusės

VLADAS JAKUBĖNAS – „Gėlės iš šieno“ (Kazio Binkio ž.) balsui ir fortepijonui; „Melodija-legenda“ smuikui ir fortepijonui
KAZIMIERAS VIKTORAS BANAITIS – „Obelų žiedai“ (Kazio Binkio ž.) balsui ir fortepijonui; „Atsiminimas“ (Kleopo Jurgelionio ž.) balsui ir fortepijonui
JULIUS GAIDELIS – „Be tėvynės“ smuikui ir fortepijonui; Pučiamųjų kvintetas
VYTAUTAS BACEVIČIUS – „Poème“ Nr. 4, op. 10; „Dance Fantastic“, op. 55
JERONIMAS KAČINSKAS – Styginių kvartetas Nr. 3; „Trys dainos“ (lietuvių liaudies ž.) balsui ir fortepijonui
VYTAUTAS BACEVIČIUS – „Septième mot“, op. 73, dviem fortepijonams

Programos autoriai ir sudarytojai Gabrielius Alekna ir Linas Paulauskis

Nublokštų už Atlanto lietuvių kompozitorių kūryba – svarbi ir vertinga kultūrinio bei istorinio paveldo dalis. Tiesa, vis dar retai pasigirstanti koncertų scenose, per lėtai sugrįžtanti ir įsiliejanti į bendrą lietuviškos kultūros lauką, sudraskytą istorinių kolizijų. Lietuvių emigracija į užjūrio šalis, ypač JAV, fiksuojama jau nuo XIX a., tačiau bene skaudžiausiai tautos kultūrai atsiliepė emigracinė banga po Antrojo pasaulinio karo. Ją nulėmė Sovietų Sąjungos ir Vokietijos sandoriai bei karo padariniai. Anot istorikų, per 60 000 Lietuvos žmonių, baimindamiesi galimų represijų, nutarė pasitraukti į Vakarus. Ypač daug išvyko inteligentijos, menininkų. Tarp dainininkų, orkestrų artistų, muzikos mokytojų, Lietuvą paliko ir kompozitoriai Kazimieras Viktoras Banaitis, Julius Gaidelis, Vladas Jakubėnas, Jeronimas Kačinskas, Giedra Nasvytytė-Gudauskienė ir kt. Ypač ryški tarpukario Lietuvos asmenybė buvo Vytautas Bacevičius, savo kūryba, pianistine bei publicistine veikla tapęs vienu svarbiausių šiuolaikinės muzikos propaguotojų, vienu iniciatorių Lietuvai, vienintelei iš Baltijos valstybių, 1936 m. stojant į Tarptautinę šiuolaikinės muzikos draugiją (ISCM). 1939 m. vasarą V. Bacevičius išvyko koncertuoti į Argentiną. Prasidėjus karui į Sovietų Sąjungos okupuotą Lietuvą nebesugrįžo ir tapo emigrantu, o 1940-aisiais persikėlė į JAV. 

Kaip rašo muzikologė Danutė Petrauskaitė, nors vėlyvuoju sovietiniu laikotarpiu pavieniai muzikologai bei atlikėjai ėmė domėtis emigrantų kūryba, jų kūriniai Lietuvoje skambėdavo retai. Tik Sąjūdžio metais buvo surengtas specialiai išeivių kūrybai skirtas „Sugrįžimo“ festivalis, užmarštin nugramzdinta egzodo muzika plačiau pasklido po Lietuvos koncertų sales, pasirodė straipsnių, mokslinių darbų, monografijų apie jos kūrėjus. 

Ypač daug dėmesio užjūrio lietuvių kompozitorių kūrybos sklaidai skiria pianistas Gabrielius Alekna – Niujorko Juilliardo mokyklos absolventas, laikomas tikru lietuvių išeivių muzikos, ypač Vytauto Bacevičiaus kūrybos, ekspertu. Jo muzikos menų daktaro disertacija apie V. Bacevičiaus nespausdintus kūrinius fortepijonui buvo apdovanota Richardo F. Frencho prizu kaip geriausia Niujorko Juilliardo mokyklos metų disertacija ir pasirodė kartu su jo paties parengtu anksčiau nespausdintų V. Bacevičiaus kūrinių fortepijonui dvitomiu, išleistu Lietuvos muzikos informacijos centro. Reikšminga pianisto veiklos sritis – muzikos įrašai. Naujausias jų – britų leidyklos „Toccata Classics“ 2016 m. išleista jau antra G. Aleknos įrašyta V. Bacevičiaus solinės fortepijono muzikos plokštelė. Pirmoje tos pačios leidyklos plokštelėje – bendradarbiaujant su penkiskart „Grammy“ apdovanota prodiusere Judith Sherman bei penkiskart šiam apdovanojimui nominuota pianiste Ursula Oppens – įrašyti visi V. Bacevičiaus „Žodžiai“ (2011). 2015 m. stambiausia pasaulyje klasikinės muzikos leidybos kompanija „Naxos“ išleido V. Bacevičiaus kūrinių plokštelę, kurioje pianistas atlieka šio kompozitoriaus 3-iąjį ir 4-ąjį koncertus su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir keliskart „Grammy“ apdovanojimui nominuotu dirigentu Christopheriu Lyndon-Gee. Tarp ankstesnių įrašų – Jeronimo Kačinsko pjesių ciklas „Atspindžiai“ („Toccata Classics“, 2013), G. Aleknos ir violončelininko Edvardo Armono romantinės muzikos kompaktinė plokštelė (Lietuvos radijas, 2008).

Lietuvių išeivių kamerinės muzikos koncertui Vilniaus festivalyje pianistas G. Alekna subūrė puikius, intensyviai koncertuojančius atlikėjus. Tai smuikininkė Justina Auškelytė – III tarptautinio J. Heifetzo konkurso II premijos laureatė, užpernai įgijusi muzikos magistro laipsnį Niujorko Juilliardo mokykloje, debiutavusi įžymioje Vienos koncertų salėje „Musikverein“ ir kt.; Virgilijaus Noreikos vokalistų konkurso II vietos nugalėtojas, Milano „La Scala“ teatro akademijos stipendininkas baritonas Modestas Sedlevičius; 2017-ųjų Metų operos viltimi pripažinta Dovilė Kazonaitė; Hanoverio muzikos, teatro ir medijos akademijos studentė, „Musik Braucht Freunde“ bei lordo Yehudi Menuhino „Live Music Now“ fondų stipendininkė Onutė Gražinytė; lietuvių muzikos puoselėtojas, Nacionalinės ir Baltijos Asamblėjos premijų laureatas Valstybinis Vilniaus kvartetas; geriausius atlikėjus subūręs Medinių pučiamųjų kvintetas.

Bilietų kainos
10, 15, 20, 30 Eur
 
Atgal

Lietuvos nacionalinė filharmonija

Adresas: Aušros Vartų g. 5, LT-01304 Vilnius, Lietuva
Kontaktai: tel. (8 5) 266 52 10, 8 698 51954, 
faks. (8 5) 266 52 66
El. paštas: info@filharmonija.lt
Kasos: (8 5)  266 52 33, (8 5)  266 5216;
mob. tel. 8 698 52075

Rekvizitai Privatumo politika Autorinės teisės

 

Rekvizitai

Įmonės kodas 300011619
PVM mokėtojo kodas LT100000876811
Banko sąskaita IBAN LT98 7044 0600 0029 6318
Banko kodas 70440
Swift (BIC) kodas CBVILT2X

Naujienlaiškio prenumerata

Gaukite mūsų naujienas pirmi! Įrašykite savo elektroninio pašto adresą: