Grįžti į pradinį puslapį   Naujienos   Naujienų archyvas  
Pasaulinio garso trimito žvaigždė – Sergejus Nakariakovas

Pasaulinio garso trimito žvaigždė – Sergejus Nakariakovas

2011-12-01

Groti trimitu - lengviau, nei kvėpuoti

„Jis trimitu groja taip lengvai, kaip mes kvėpuojame. Ir tai - jei mums gerai sekasi“, - taip po trimitininko S. Nakariakovo pasirodymo rašė leidinys San Franciscko Chronicle. Gruodžio 14 d., trečiadienį, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje publika klausysis šio visame pasaulyje garsaus atlikėjo pasirodymo. Koncertas skirtas legendinio trimitininko Timofejaus Dokšicerio atminimui. Beveik šešiasdešimt metų gyvenęs ir dirbęs Maskvoje, koncertavęs įvairiausiose pasaulio šalyse, T.Dokšiceris paskutinį savo dešimtmetį gyveno Vilniuje. Šį gruodį T. Dokšiceriui būtų sukakę 90 metų.

 

„Nebe vunderkindas“

Nežinia, galbūt, jei ne kadaise išgirsta T. Dokšicerio plokštelė,  S. Nakariakovas niekada nebūtų atradęs savyje vunderkindo.  S. Nakariakovas prisimena, kaip būdamas devynerių išgirdo T. Dokšicerio atliekamų J. S. Bacho Preliudų įrašą. Trimitininko grojimas berniuką sujaudino iki ašarų. „Tai buvo diena, kai nusprendžiau eiti šiuo keliu“, - dažname savo interviu pamini suaugęs S. Nakariakovas. Jau po metų, anksčiau sunkiai vietoje galėjęs nustygti, Sergejus iš Nižnyj Novgorodo grojo sudėtingiausius kūrinius, kada nors parašytus trimitui, o jo soliniuose koncertuose stovėdamas plojo pats T. Dokšiceris. „Man jis visada išliks labai svarbus, ypatingas muzikantas“, - pasakoja S. Nakariakovas.

Galbūt dalis Lietuvos klausytojų dar prisimena devintojo dešimtmečio pabaigoje transliuotus koncertus, kuriuose, drauge su didžiaisiais Rusijos orkestrais, be galo virtuoziškai grojo jaunasis talentas? Dokumentiniame filme „Nebe vunderkindas“ apie S. Nakariakovą užfiksuotas interviu, kuriame dvylikos metų  Sergejus po vieno tokių koncertų į klausimą, kas paskatino groti trimitu, netikėtai atsidūsta: „Tėčiui žmonės yra sakę, kad jis būtų galėjęs tapti geru trimitininku.“...  S. Nakariakovo tėvas tapo pianistu, jo pėdomis pasekė ir vyresnioji Sergejaus sesuo Vera, tuo tarpu  trimitu teko groti sūnui.

Mokslų pradžioje pedagogai minėdavo, esą S. Nakariakovas kiek neteisingai laiko trimitą. Mėgino patarti, tačiau netrukus pastebėjo, kad jaunasis trimitininkas geba prie instrumento prisitaikyti taip, kaip nepavyko net patiems žymiausiems atlikėjams. „Dabar jau net nebeprisimenu, kaip man tai pasisekdavo. Nemanau, kad buvau vunderkindas. Galbūt man tiesiog pavyko gana anksti atrasti save? Aš jau seniai nebesu tas vaikis, kuris greitai groja“,  -  pasakoja suaugęs S. Nakariakovas. „Pasitaiko, kad po koncertų prieina kiti trimitininkai ir žavisi, kaip man techniškai pavyko atlikti vieną ar kitą pasažą. Tačiau sklandūs pasažai negali būti tikslas“.

Praaugęs savo instrumentą

Atrodo, kad grojančiam S. Nakariakovui niekada nereikia įkvėpti. Jam nėra per sudėtingų ar netinkamų kūrinių. Šiandien S. Nakariakovas žurnale BBC Music Magazine tituluojamas vienu iš penkių įtakingiausių pasaulio trimitininkų, mat jis atrado ypatingą kvėpavimo būdą, leidžiantį nepavargstant išgroti ilgiausias melodijas. S. Nakariakovo trimito garsai žėri tauria energija, tačiau atlikėjas jais žongliruoja taip, kad nei viena detalė nepasirodys neapskaičiuota. Tai padaryti itin sudėtinga, turint omenyje, kad didžioji trimitininko repertuaro dalis – pačių sudėtingiausių smuiko, violončelės ir kitų instrumentų kūrinių transkripcijos. Dar būdamas paauglys S. Nakariakovas savo virtuoziškumu gerokai praaugo trimitui parašytų kūrinių repertuarą ir ėmėsi, pavyzdžiui, net daugelį smuikininkų gąsdinančios F. Waxmano „Karmen fantazijos“, F. Mendelssohno Koncerto smuikui d-moll ir P. Čaikovskio Variacijų rokoko tema violončelei. „Aš labai troškau groti pačius svarbiausius didžiųjų kompozitorių kūrinius, tad tėvas, kuris man nuo mažens padėjo, pritaikė tuos kūrinius trimitui“, - prisimena S. Nakariakovas.

Vilniuje S. Nakariakovas be kitų kūrinių atliks D. Šostakovičiaus koncertą fortepijonui, trimitui ir styginiams, J.-B. Arban „Venecijos karnavalas“. Koncerte dalyvauja trimitininko sesuo pianistė Vera Nakariakova ir Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovas Mindaugas Bačkus). Diriguos – prof. Saulius Sondeckis.

 
Atgal

Lietuvos nacionalinė filharmonija

Adresas: Aušros Vartų g. 5, LT-01304 Vilnius, Lietuva
Kontaktai: tel. (8 5) 266 52 10, 8 698 51954, 
faks. (8 5) 266 52 66
El. paštas: info@filharmonija.lt
Kasos: (8 5)  266 52 33, (8 5)  266 5216;

Rekvizitai Privatumo politika Autorinės teisės

 

Rekvizitai

Įmonės kodas 300011619
PVM mokėtojo kodas LT100000876811
Banko sąskaita IBAN LT98 7044 0600 0029 6318
Banko kodas 70440
Swift (BIC) kodas CBVILT2X

Naujienlaiškio prenumerata

Gaukite mūsų naujienas pirmi! Įrašykite savo elektroninio pašto adresą: