Grįžti į pradinį puslapį   Naujienos   Naujienų archyvas  
Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktorė R.Prusevičienė: „Turime siekti, kad žmogus kiltų aukštyn, o ne leistis link jo žemyn“

Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktorė R.Prusevičienė: „Turime siekti, kad žmogus kiltų aukštyn, o ne leistis link jo žemyn“

2012-12-21

Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktorė Rūta Prusevičienė džiaugiasi, kad į jos vadovaujamos koncertinės įstaigos koncertus renkasi išprususi publika: kuriai koncertų lankymas – viena iš saviugdos dalių; kuri vis jaunėja ir tampa vis įvairesne; kuriai tiesiog reikia kultūros. Kai tuo tarpu didžiojoje visuomenės dalyje kultūra vis dar nėra kasdienio vartojimo produktas – toks požiūris vyrauja tiek kultūros politikoje, tiek žiniasklaidoje.

Neseniai paskelbti 2012 metų Nacionalinės premijos laureatai. Vienas iš jų – Modestas Pitrėnas, diriguojantis ir filharmonijoje. Nacionalinėmis premijomis anksčiau apdovanoti ir kiti filharmonijos dirigentai. Kaip pavyko suformuoti tokį kolektyvą?


Suformuotas jis per labai ilgus dešimtmečius. Visi, prisilietę prie filharmonijos steigimo, buvo didžiuliai entuziastai. Filharmonijos įkūrimui pagrindas padėtas dar 1939 metais, atgavus sostinę Vilnių. Architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, dirigentas Balys Dvarionas, pirmasis filharmonijos direktorius, puikus impresarijus Jonas Lenktaitis tiesiog neįsivaizdavo, kaip sostinė gali egzistuoti be  filharmonijos ir simfoninio orkestro. Vėliau, jau po antrojo pasaulinio karo, buvo prijungti liaudies instrumentų ansambliai, estradinės muzikos atlikėjai, kurie tikrai buvo labai stiprūs ir profesionalūs. Visos programos buvo aukščiausio lygio. Visų tų žmonių dėka, per tuos dešimtmečius, filharmonija, kaip struktūra, atitiko globalius standartus. Tokios filharmonijos gyvavo visame pasaulyje, jos buvo panašios. Atvažiuodavo pasaulinio lygio žvaigždės, bet ir vietinės buvo tikrai ne prastesnės.


Viena yra suburti, tačiau kita – išlaikyti. Pastaruoju metu viena didžiausių problemų – emigracija ir talentingų žmonių „nutekėjimas“ į kitas šalis. O gal kultūros srityje tai nėra taip juntama? Menininkas juk negali užsidaryti tik savo erdvėje – jis stažuojasi, tobulinasi, aktyviai kuria tiek savoje, tiek kitose šalyse...


Mes, filharmonija, emigracijos nelabai jaučiame. Filharmonijos kolektyvai yra susiformavę net ne per vieną dešimtmetį ir paprastai kartos keičiasi labai lėtai. Žmogus gali pradėti groti iškart baigęs akademiją ir muzikuoti iki, sakykim, septyniasdešimt trejų metų. Tai yra kone penkiasdešimties metų laikotarpis. Ir tai nereiškia, kad jis gros blogai. Galbūt bėgant metams jis tik tobulės. Ta branda atsispindi orkestro kokybėje, tačiau, kita vertus, beveik trims jaunimo kartoms nėra laisvos vietos...  Vadinasi, trys kartos save atrasti turi kažkur kitur. Todėl daugelis jaunimo važiuoja groti kituose orkestruose, groja kamerinę muziką, o čia sugrįžta festivalių metu, arba kokį vieną kartą per sezoną į filharmoniją. Manau, dabar yra daugiau tų, kuriuos parsikviečiame iš užsienio, nei esančių Lietuvoje. Tačiau jie visada nori grįžti ir sako, kad jiems pasirodymas prieš savą publiką yra pats brangiausias ir sudėtingiausias.


Beje, tokio kalibro jaunų menininkų, kaip M. Pitrėnas, net Europoje yra vienetai. Maestro Juozas Domarkas,  dirbantis kelių tarptautinių dirigentų konkursų komisijose, visada pabrėžia, kad metai iš metų Lenkijos Grzegorzo Fitelbergo konkurse, kur M. Pitrėnas 2003 m. pasidalino pirmąją premiją su serbų dirigentu, labai daug metų nė vienas vietinis lenkų dirigentas nėra laimėjęs pirmųjų premijų. Mes turime talentų, bet tokio tarptautinio lygio talentų nėra daug. Visus juos žinome ir norime pasikviesti. Juk būtent per tokias asmenybes kaip J. Domarkas, M. Pitrėnas, R.Šervenikas, mes garsiname Lietuvą.


Lietuvos nacionalinei filharmonijai Jūs vadovaujate jau antrą kadenciją. Kaip kinta publika?


Publika labiau įsidrąsina. Vieni koncertų lankymą laiko saviugdos proceso dalimi ir nenori vien tik lengvos klasikinės ar pramoginės programos. Daugelis domisi ir nauju repertuaru, ir sudėtingesniais kūriniais. Kadangi ėjimas į koncertą ar spektaklį reikalauja pasiruošimo, matau, kad žmonės nuosekliai gilinasi. Kita dalis „ragauti“ pradeda po truputį, gal per elitizmo ar snobizmo supratimą, bet tai irgi labai sveikintina, jei tai tampa nuolatiniu prisilietimu prie kultūros. Publika tampa vis įvairesne, jaunėja. Nepaprastai sėkmingi yra edukaciniai bei visai šeimai skirti koncertai, kur vaikai atsiveda savo tėvus ir senelius, o ne atvirkščiai.


Pasižvalgius po koncertų sales, akivaizdu, kad žmonėms reikia geros kokybės kultūrinio gyvenimo. Tačiau, žvelgiant bendrai, tiek visuomenėje, tiek politinėje plotmėje kartais atrodo, kad kultūra lieka tarsi antrame plane.


Kultūra tebėra ne kasdienio vartojimo dalykas. Kultūra turi būti žmogui sava ir įprasta, jis turi ją vartoti nuo vaikystės, ugdytis, šeima turi įdiegti tą kultūrinį indėlį tam, kad žmogus visą gyvenimą jaustų kultūrinį poreikį. Sutinku žmones iš Vakarų Europos šalių, diplomatus, kuriems, atrodo, neprivalu mokėti groti ar žinoti visus Bethoveno opusus, tačiau jie tą geba ir žino. Lietuvoje tai nėra kaip savastis.


Ypač miesto kultūrą mes dar suvokiame kaip kosmopolitišką dalyką ir nusprendžiame geriau puoselėti etnines vertybes ir tapatybes. Daugelis istorikų kaltina mūsų visuomenę labai mažai atsižvelgiant į praeitį. Mes žiūrim į praeitį ne nuo renesanso ar baroko laikų. Ir nesugebame integruoti savęs į tą visumą, kuri yra daugiakultūrinė, daugiareliginė, kur ta miesto kultūra puikiai klestėjo. Bet mums ji atrodo labai elitinė, tolima ir išaukštinta.


Žmonėms kultūros labai reikia. Mūsų salės pilnos, bet ne politikų (šypsosi). Tikrai yra labai daug jaunų žmonių, technokratų, humanitarų, sugrįžtančių čia vos vienai savaitei ir bandančių aplankyti kuo daugiau renginių. Tai yra labai gražu. Manau, kad ta jaunoji karta nejaučia jokių sienų, jiems tai – tiesiog saviugda. Plačiau >>>

 
Atgal

Lietuvos nacionalinė filharmonija

Adresas: Aušros Vartų g. 5, LT-01304 Vilnius, Lietuva
Kontaktai: tel. (8 5) 266 52 10, 8 698 51954, 
faks. (8 5) 266 52 66
El. paštas: info@filharmonija.lt
Kasos: (8 5)  266 52 33, (8 5)  266 5216;

Rekvizitai Privatumo politika Autorinės teisės

 

Rekvizitai

Įmonės kodas 300011619
PVM mokėtojo kodas LT100000876811
Banko sąskaita IBAN LT98 7044 0600 0029 6318
Banko kodas 70440
Swift (BIC) kodas CBVILT2X

Naujienlaiškio prenumerata

Gaukite mūsų naujienas pirmi! Įrašykite savo elektroninio pašto adresą: