Grįžti į pradinį puslapį   Naujienos   Naujienų archyvas  
Fortepijono rečitalių cikle – penkių pianistų dialogai su instrumentu

Fortepijono rečitalių cikle – penkių pianistų dialogai su instrumentu

2007-11-05

Fortepijono rečitalis, kai visą scenos erdvę užvaldo fortepijonas ir vienišas atlikėjas, yra ideali individualios raiškos terpė, aristokratiška ir rafinuota koncerto forma, aukštos įtampos laukas. Tamsiais lapkričio ir gruodžio vakarais Lietuvos nacionalinė filharmonija atsigręš į šią nedažną, prabangią ir ekstravagantišką koncerto formą, savo Didžiojoje salėje pristatydama fortepijono rečitalių ciklą, sukomponuotą iš penkių skirtingų kartų pianistų pasirodymų bei apipintą romantizmo legendomis. Ciklas prasidės lapkričio 7 d.  Kasparo Uinsko debiutu Filharmonijoje ir baigsis per „Kalėdų muzikos savaitę“, gruodžio 30 d., Petro Geniušo „Išpažintimi fortepijonui“.

Penkių pianistų – Kasparo Uinsko, Birutės Vainiūnaitės, Rafało Blechaczo, Simono Trpčeskio ir Petro Geniušo – programose tęsiama, kryžminama, perprasminama ir traukoma romantizmo gija. Ji savo ruožtu išsišakoja į dvi skirtingas estetikas bei tradicijas – prancūziškąją (Chopinas) ir rusiškąją (Skriabinas, Rachmaninovas, Prokofjevas). Prie šių dominuojančių romantiškų orientacijų priartinama ir lietuvių autorių gija (Dvarionas, Šimkus, Vainiūnas) bei Debussy impresionizmo atšaka. Be abejo, kiekvieno pianisto repertuaras suformuotas konceptualiai, logiškai ir ambicingai (antai Rafałas Blechaczas ketina paskambinti visus 24 Chopino preliudus op. 28, mazurkas op. 50 ir Trečiąją sonatą). Tačiau programų kontekste išsiskiria kaip visada originalus ir stilingas Birutės Vainiūnaitės pasirinkimas (įvairių epochų prancūzų menas: Couperinas, Debussy, Honeggeras, Messiaenas, derinamas su lietuvių muzika: Šimkus, Vainiūnas, Barkauskas). Ne mažiau įdomi ir Petro Geniušo programa „Išpažintis fortepijonui, arba miniatiūrų kolekcija „Nuo Petro“, nurodanti į ypatingą konfidencialumą ir asmeniškumą.

Fortepijono rečitalių ciklą pradės vieno ryškiausių jaunosios kartos lietuvių pianistų Kasparo Uinsko debiutas Filharmonijos Didžiojoje salėje (lapkričio 7 d. 19 val.). K. Uinskas brendo veikiamas vakarų pianizmo tradicijų ir estetikos (studijavo Varšuvos Fryderyko Chopino muzikos akademijoje ir Juilliardo muzikos mokykloje Niujorke). Jis – specifinis, prieštaringas ir kontroversiškai vertinamas pianistas, nuo pat studijų pradžios išsiskyręs nepriekaištinga technika ir konstruktyviu mastymu, kuris suvaldo ypatingą jo sentimentalumą.

Birutė Vainiūnaitė (lapkričio 11 d. 19 val.) geba tiksliai perteikti įvairių muzikos istorijos laikotarpių stilių – nuo baroko iki avangardo ir nuo romantizmo iki eksperimentalizmo. „Tai viena iš nedaugelio atlikėjų, suprantančių ir kūrybinio eksperimento prasmę“, – kalbėjo kompozitorius Osvaldas Balakauskas. Vis dėlto artimiausia jai yra rafinuota prancūziška pianizmo linija (prasidedanti nuo Couperino) ir šiuolaikinė lietuvių autorių kūryba (įskiepyta tėvo, kompozitoriaus Stasio Vainiūno). Anot muzikologės Rimos Povilionienės, jos atlikimui būdingi naratyvumas (miniatiūra tampa maža novele), pakylėtas kompozitoriaus teksto permąstymas ir tapybiška grojimo maniera, įkvėpta impresionistinių garso spalvų.

Rečitalių ciklo lūžis įvyks po dviejų užsienio pianistų pasirodymų: lenko Rafało Blechaczo (lapkričio 14 d. 19 val.) ir lygiai po savaitės koncertuosiančio makedoniečio Simono Trpčeskio (lapkričio 21 d. 19 val.). Pirmasis, R.Blechaczas – vienas įsimintiniausių šių laikų šopenistų, Varšuvos pianizmo stebuklas. Jis ne kartą apdovanotas kaip geriausias F.Chopino muzikos interpretuotojas, o 2005 m. tapo XV tarptautinio F.Chopino pianistų konkurso Varšuvoje sensacija. Tąkart pianistas vienintelis laimėjo visas penkias aukščiausias vietas. Vos dvidešimt perkopusį R. Blechaczą kritikai jau dabar gretina su didžiaisiais pianizmo titanais Martha Argerich ir Maurizio Pollini.

Antrasis, S.Trpčeskis – pianistas, ryžtingai įgyvendinantis svarias ir įstabias muzikines idėjas, turintis miklius pirštus, o publikai suteikiantis peno ne tik gėrėjimuisi, bet ir pamąstymams. Jo fortepijono estetikoje ir technikoje susilydo Liszto manieringumas, Bacho rimtis, Chopino sentimentalumas, Rachmaninovo virtuoziškumas, itališkosios tarantelos energingumas ir prancūziškas rafinuotumas. „Bilietus į Simono Trpčeskio koncertus žmonės greitai pirks aukcionuose“, – rašė vienas apstulbęs kritikas.

Naujųjų metų išvakarėse įvyks paskutinis ciklo rečitalis, kuriame išgirsime muzikuojant Petrą Geniušą (gruodžio 30 d. 19 val.). „P.Geniušas paprastai įžengia į sceną ne kartoti gerai žinomos muzikos interpretacijų, bet pasidalyti savaip išgyventa atliekamos muzikos įvairove, tuo metu iškylančia į jo kūrybinio akiračio viršukalnes“, – pastebi muzikologė Vytautė Markeliūnienė. Ir šį kartą jis žada itin asmenišką santykį su gerai žinoma muzika (klasikų miniatiūromis), ryždamasis viešai išpažinčiai prieš fortepijoną ir publiką.

Visi ciklo koncertai vyks Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje.

 
Atgal

Lietuvos nacionalinė filharmonija

Adresas: Aušros Vartų g. 5, LT-01304 Vilnius, Lietuva
Kontaktai: tel. (8 5) 266 52 10, 8 698 51954, 
faks. (8 5) 266 52 66
El. paštas: info@filharmonija.lt
Kasos: (8 5)  266 52 33, (8 5)  266 5216;

Rekvizitai Privatumo politika Autorinės teisės

 

Rekvizitai

Įmonės kodas 300011619
PVM mokėtojo kodas LT100000876811
Banko sąskaita IBAN LT98 7044 0600 0029 6318
Banko kodas 70440
Swift (BIC) kodas CBVILT2X

Naujienlaiškio prenumerata

Gaukite mūsų naujienas pirmi! Įrašykite savo elektroninio pašto adresą: