Grįžti į pradinį puslapį   Atlikėjai  
LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS

LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS

lithuanian chamber orchestra 2014 lnphs photographer-dmitrijus matvejevas

Profesoriaus Sauliaus Sondeckio (1960–2004 m. meno vadovas ir dirigentas) įkurtas Lietuvos kamerinis orkestras (LKO) yra vienas iškiliausių ir labiausiai pasaulyje įvertintų Lietuvos kolektyvų. 1960 m. balandžio 23-iąją į pirmą repeticiją susirinkęs ir tų pačių metų spalio 30-ąją į savo pirmąjį koncertą pakvietęs LKO netruko pelnyti publikos bei kritikų pripažinimą ne vien gimtojoje Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų.

Subūręs orkestrą ir formuodamas jauno kolektyvo griežimo manierą bei repertuarą, prof. S. Sondeckis ėmė ieškoti naujų nišų jo veiklai. Ilgainiui šie kūrybiniai ieškojimai virto gyvybingomis Lietuvos kultūrinio gyvenimo tradicijomis. Ypač išpopuliarėjo 1966 m. gruodžio 31 d. pradėti rengti naujamečiai koncertai Vilniaus arkikatedroje (tuomet Paveikslų galerija). Iki šiol Šv. Jonų bažnyčioje, palydint senuosius metus, skamba Josepho Haydno „Atsisveikinimo“ simfonija: jau daugiau kaip 50 metų Lietuvos kamerinio orkestro muzikantai groja legendinį kūrinį viena po kitos gęstant žvakėms.

1967 m. orkestras pirmasis pradėjo rengti koncertų ciklus neseniai atstatytoje Trakų salos pilyje (šią tradiciją nuo 2009 m. tęsia Nacionalinės filharmonijos kamerinių koncertų ciklas „Muzika Trakų pilyje“), o nuo 1971 m. Palangos gintaro muziejaus terasoje skambančios „Nakties serenados“ tapo išskirtine LKO tradicija ir traukos centru tūkstančiams poilsiautojų, vasaros vakarais plūstančių į Palangos botanikos sodą pasigėrėti klasikine muzika atvirame ore.

LKO pirmajam iš Lietuvos orkestrų pavyko išvykti gastrolių už Sovietų Sąjungos ribų: 1966 m. surengti koncertai tuometinėje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje. Jau tuomet jauną ir energingą kolektyvą pastebėjo muzikos įrašų leidėjai bei festivalių rengėjai. Tačiau intensyvesnė koncertinė veikla tarptautinėje arenoje prasidėjo po dešimties metų, kai kritika labai palankiai atsiliepė apie LKO pasirodymą 1976 m. Echternacho festivalyje Liuksemburge. Iš šios garbingos scenos kolektyvui atsivėrė garsiausių salių durys.

Šiandien jo gastrolių maršrutai yra išraižę beveik visas Europos šalis, pasiekę Šiaurės ir Pietų Ameriką, Kubą, Egiptą, Pietų Afrikos Respubliką, Jungtinius Arabų Emyratus, Australiją, Kiniją, Japoniją, Kosta Riką. Echternacho festivalyje LKO buvo apdovanotas „Didžiojo liūto“ medaliu. Orkestrui daugybę kartų plojo Berlyno filharmonijos, Vienos „Musikverein“, Londono „Royal Festival Hall“, Romos „Santa Cecilia“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Paryžiaus „Salle Pleyel“ ir „Gaveau“, Leipcigo „Gewandhaus“ ir dar daugelio įspūdingiausių Europos koncertų salių klausytojai.

Iš gausybės batutos meistrų, dirigavusių LKO koncertams, išsiskiria didysis humanistas lordas Yehudi Menuhinas. Nuo pirmųjų Händelio „Mesijo“ repeticijų Ispanijoje 1992 m. iki pat mirties 1999-aisiais jis kasmet dirigavo LKO įvairiose šalyse. Su maestro surengta beveik 60 koncertų, įrašytos trys kompaktinės plokštelės – G. F. Händelio „Mesijas“, J. Haydno „Pasaulio sukūrimas“ ir F. Schuberto Mišios Nr. 4 ir Nr. 5 („Apex“).

Orkestras ne sykį bendradarbiavo su tokiomis muzikos garsenybėmis kaip smuikininkai Gidonas Kremeris, Tatjana Grindenko, Igoris Oistrachas, Sergejus Stadleris, Gilas Shahamas, Danielis Hope’as, Julianas Rachlinas, Vadimas Repinas, Janine Jansen; violončelininkai Mstislavas Rostropovičius, Natalija Gutman, Natalija Šachovskaja, David Geringas, Miša Maiskis, Aleksandras Kniazevas, Danjulo Ishizaka, Denisas Šapovalovas; altininkai Jurijus Bašmetas ir Maksimas Rysanovas; pianistai Mūza Rubackytė, Andrius Žlabys, Jevgenijus Kissinas, Aleksejus Liubimovas, Dmitrijus Baškirovas, Vladimiras Krainevas, Barry’s Douglasas, Denisas Macujevas, Aleksejus Volodinas; trimitininkai Timofejus Dokšiceris, Guy Touvronas, Sergejus Nakariakovas; fleitistai Jeanas Pierre’as Rampalis, Denisas Bouriakovas, obojininkas Aleksejus Ogrinčiukas, kompozitorius ir pianistas Ezio Bosso ir daugelis kitų. Kolektyvas bendradarbiauja su dirigentais Modestu Pitrėnu, Robertu Šerveniku, Modestu Barkausku, Adrija Čepaite, Vilmantu Kaliūnu, Nicholasu Miltonu, Georgu Marku, Ronaldu Zollmanu, Pietro Borgonovo ir kitais.

Su garsiais solistais, dirigentais ir chorais orkestras bendradarbiauja ne tik per nesuskaičiuojamus koncertus, bet ir daugybę kartų įrašų studijoje. Jis įrašė daugiau kaip 100 įvairiausio repertuaro vinilinių ir kompaktinių plokštelių, daugiausia dėmesio skirdamas Bacho ir Mozarto kūriniams. Pastarojo kompozitoriaus muzika užima ypatingą vietą LKO repertuare: įrašytos jo simfonijos ir opera „Don Žuanas“ („Melodija“), griežti visi instrumentiniai koncertai. Publikos pripažinimo ir puikaus kritikų įvertinimo sulaukė teatralizuotas operos „Visos jos tokios“ pastatymas 1998 m. Vilniaus festivalyje, Nacionalinės filharmonijos salėje. Iš milžiniško Bacho kūrybinio palikimo orkestro repertuare įsitvirtino instrumentiniai koncertai, siuitos, pasijos ir daugybė kantatų; „Didžiosios mišios“ skambėjo Lietuvos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos, Rusijos ir daugelio kitų Europos šalių miestuose. Frankfurto „Senojoje operoje“ buvo atliktas „Fugos menas“. Įsimintini 2000, 2001 m. LKO koncertiniai turai Vokietijoje su garsiuoju britų aktoriumi Peteriu Ustinovu: buvo atliekami fragmentai iš Beethoveno muzikos baletui „Prometėjo kūriniai“ aktoriui rečituojant tekstus. Su juo ir dirigentu Karlu Antonu Rickenbacheriu įrašyta kompaktinė plokštelė „L. van Beethoveno „Prometėjo kūriniai“ tapo vienu korporacijos BMG bestselerių. Po orkestro turo Japonijoje su garsiuoju trimitininku Sergejumi Nakariakovu išleistas Hummelio, Mozarto, Weberio ir Saint-Saënso koncertų transkripcijų trimitui solo ir kameriniam orkestrui albumas „Praeities atgarsiai“ („Teldec Classics“, 2002) įvertintas „Classic CD“ 5 žvaigždutėmis. 2016 m. garsiausia pasaulyje klasikinės muzikos leidėja „Deutsche Grammophon“ išleido pirmąją lietuvių kolektyvo kompaktinę plokštelę, kurioje įrašyti LKO ir Sergejaus Krylovo atliekami Antonio Vivaldi „Metų laikai“, taip pat Koncertai Nr. 8 ir Nr. 9 smuikui ir styginiams. Su šia kompaktine plokštele LKO tapo pirmuoju Lietuvos kolektyvu, patekusiu į pasaulinį klasikinės muzikos elitą.

LKO koncertų programose bei įrašų leidiniuose šalia baroko ir klasicizmo šedevrų svarbią vietą užima šiuolaikinės muzikos interpretacijos. Orkestras dėmesingas lietuvių kompozitorių kūrybai, dažnai atlieka Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Eduardo Balsio, Juliaus Juzeliūno, Osvaldo Balakausko, Teisučio Makačino, Jono Tamulionio, Algirdo Martinaičio, Mindaugo Urbaičio, Arvydo Malcio, Vidmanto Bartulio, Ramintos Šerkšnytės, Justės Janulytės, Loretos Narvilaitės kūrinius.

Pastaraisiais metais koncertuota Liuksemburge, Ispanijoje, Šveicarijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje, Kinijoje, Italijoje, Kosta Rikoje, Libane. Baltijos šalių valstybingumo atkūrimo 100-mečiui skirtą programą „Baltijos laisvė“ orkestras atliko Lietuvoje ir Estijoje; Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį reprezentavo iškilmingame koncerte Paryžiaus „Gaveau“ salėje su pianiste Mūza Rubackyte ir dirigentu Robertu Šerveniku.

Šiandien LKO ne tik išlaiko pasiektą aukštą meistriškumo lygį, bet atkakliai ieško ir randa naujų kūrybinių išteklių, džiugina originaliomis programomis, gyvomis klasikinių kūrinių interpretacijomis. „Lietuvos kamerinis orkestras savo skambesiu, interpretavimo tradicijomis yra lyg aukščiausios kokybės muzikos instrumentas. Manau, tai vienas savo žanro lyderių. 50 metų – ilga istorija. Europoje ne tiek daug orkestrų šiandien gali didžiuotis tokia praeitimi“, – taip apie LKO atsiliepia smuikininkas Sergejus Krylovas, po kelių sėkmingų koncertų Lietuvoje 2008 m. gruodį tapęs orkestro meno vadovu. Platus tarptautinis S. Krylovo akiratis bei ryšiai, puikus muzikinis išsilavinimas ir sukaupta sceninė patirtis, interpretatoriaus talentas jo vadovaujamą LKO tarsi pakėlė į naują profesinį lygį. Kritikai pabrėžia gyvą kolektyvo ir jo vadovo muzikinę partnerystę: „smuikininko-dirigento ir orkestro absoliuti dermė“, „aristokratiškai žavus tarpusavio flirtas neperžengiant familiarumo ribų, tačiau visiškai pasitikint vieni kitais“ (atgimimas.lt).

„Iš orkestro noriu to, ko siekiu ir pats: instrumentinės, techninės atlikimo kokybės, nuolatinių interpretacinių paieškų, kurioms peno teikia visą gyvenimą trunkantys tyrinėjimai. Tikiu, kad to įmanoma pasiekti, nes LKO vertas būti Europos kamerinių orkestrų dešimtuke“, – teigia meno vadovas, kurio ambicingi užmojai skatina orkestro narius telkti jėgas naujiems kūrybiniams iššūkiams.

Meno vadovas ir dirigentas
Sergej Krylov

Direktorius
Egidijus Mikšys

 
 
 
Atgal

Lietuvos nacionalinė filharmonija

Adresas: Aušros Vartų g. 5, LT-01304 Vilnius, Lietuva
Kontaktai: tel. (8 5) 266 52 10, 8 698 51954, 
faks. (8 5) 266 52 66
El. paštas: info@filharmonija.lt
Kasos: (8 5)  266 52 33, (8 5)  266 5216;

Rekvizitai Privatumo politika Autorinės teisės

 

Rekvizitai

Įmonės kodas 300011619
PVM mokėtojo kodas LT100000876811
Banko sąskaita IBAN LT98 7044 0600 0029 6318
Banko kodas 70440
Swift (BIC) kodas CBVILT2X

Naujienlaiškio prenumerata

Gaukite mūsų naujienas pirmi! Įrašykite savo elektroninio pašto adresą: