Tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Druskomanija“ vyksta ne tik Druskininkuose, bet ir Vilniaus koncertų salėse, kur su jaunųjų kompozitorių opusais gali susipažinti plačioji sostinės visuomenė. Kompozitoriams itin svarbus žinomų Lietuvos orkestrų (Šv. Kristoforo, Lietuvos nacionalinio simfoninio) dėmesys. Šį kartą Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje skambės Roberto Šerveniko diriguojamo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro atliekami jaunų autorių kūriniai, išsiskiriantys savitomis koncepcijomis ir raiškos paieškomis.

AISTĖ VAITKEVIČIŪTĖ – „Žvilgsnis į tolumas“
„Ištroškau toli esančių dalykų. Mano širdis plaka ilgėdamasi paliesti neaiškiosios tolumos ruoželį. O didysis Anapus, o tavo fleitos aštrus šauksmas! Aš užmirštu, aš visados užmirštu, jog neturiu sparnų skraidyti, jog esu pririštas prie šios vietos amžinai.“ (Rabindranatas Tagorė)

JULIUS AGLINSKAS – „Fragmentai simfoniniam orkestrui“
Eidamas gatve, per miestą ar šiaip... sutinki žmones, nueitus jų žingsnius, pasakytus žodžius, nežinia kieno... Akimirką net išsigąsti pagalvojęs, kad su savim kalbi... O žingsnius tik tu seniai nuėjai ir pamiršai... Matytą, mąstytą, būtą, jaustą akimirką... Be pradžios ir pabaigos, ištirpusią laike – be pradžios ir pabaigos...

ARTŪRAS MIKOLIŪNAS – „Drebulė“
Kačėniškės kaime auga didžiulė drebulė. Rankomis jos neapkabinsi, belieka prisiglausti. Ji gano visus piliakalnius ir ežerus, gaudo debesis ir juos sušukuoja. O vakarais, kuomet kaimo dvaselės sutupia ant šakų – sielą užlieja pilnatvė ir jauties kaip maža dulkė ant Dievo peties.

IGNAS JUZOKAS – „Kubai“
Istoriškai sintezatorius buvo skirtas orkestro tembrams atkurti. Šio elektroninio prietaiso evoliucija ir tobulėjimas sąlygojo visiškai naujų garsų (tembrų) sukūrimą, kurie savo ruožtu padėjo pamatus naujiems šiuolaikinės šokių muzikos stiliams bei žanrams. Ar šiuolaikinės šokių muzikos skambesio kontekste orkestras pajėgus susigrąžinti tai, kas ištobulėjo, evoliucionavo, pakito?