Grįžti į pradinį puslapį   Renginiai ir repertuaras   Visi renginiai   Archyvas  
A. Utkinas ir orkestras

A. Utkinas ir orkestras

„Pravoslavų Kalėdos Lietuvoje“
2018 m. sausio 10 d., trečiadienis, 19.00
Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžioji salė (Aušros Vartų g. 5), Vilnius
Organizatorius:

VšĮ Slavų tradicinės muzikos mokykla

Atlikėjai
RUSIJOS VALSTYBINIS AKADEMINIS KAMERINIS ORKESTRAS
Meno vadovas, solistas ir dirigentas ALEKSEJ UTKIN (obojus)
MARIJA ČEPURINA (fleita)
TOMAS BIELIAUSKAS (obojus)
JEKATERINA NAZAROVA (smuikas)
Folkloro ansamblis ARINUŠKA
Meno vadovai IRENA ir NIKOLAJ ZACHAROVAI
TOMAS VARNAGIRIS (gitara)
RŪTA RAGINYTĖ (lumzdelis)
VALERIJUS KRAČIUS (akordeonas)
LUKA MEBONIA (vokalas)
TOMAS KULIKAUSKAS, LAIMONAS STANIULIONIS, LUKAS BUDZINAUSKAS, ANDRIUS REKAŠIUS (perkusija)
Programa
A. Utkinas ir orkestras

PIOTR ČAIKOVSKIJ – Styginių sekstetas d-moll „Florencijos suvenyras“, op. 70 („Воспоминание о Флоренции“)
LINAS RIMŠA - misterija “Senasis tikėjimas” 

Rusijos valstybinis akademinis kamerinis orkestras

Maskvos kamerinis orkestras (Rusijos valstybinis akademinis kamerinis orkestras) yra vienas žinomiausių muzikos kolektyvų Rusijoje. Jį 1957 metais Maskvos filharmonijoje įkūrė altininkas, smuikininkas ir dirigentas Rudolfas Baršajus. Vėliau orkestrui vadovavo garsūs dirigentai Igoris Bezrodnyj, Jevgenijus Nepalo, Viktoras Tretjakovas, Andrejus Korsakovas, Konstantinas Orbelianas. Nuo 2010-ųjų orkestro meno vadovas – garsus obojininkas ir dirigentas, Maskvos

P. Čaikovskio valstybinės konservatorijos profesorius Aleksejus Utkinas. 

Šiandien Aleksejaus Utkino vardas gerai žinomas Rusijoje ir Europoje. Patirtis, įgyta V. Spivakovo orkestre, kuriame pradėjo groti po Maskvos konservatorijos baigimo, puikus muzikinis išsilavinimas, įgimti gabumai – visa tai lėmė, kad A. Utkinas tapo garsia figūra muzikos pasaulyje. 

A. Utkinas groja vienu rečiausių pasaulyje instrumentu, kurį sukūrė ir pagamino specialiai jam. Būtent šis muzikantas suvaidino istorinį vaidmenį pasaulinėje muzikos scenoje – jis įrodė, kad obojus gali būti solinis instrumentas. Kritikų manymu, jis „pavertė obojų, orkestro instrumentą, į pagrindinį nuostabių įvykių herojų“. 2010 m. A. Utkinas pradėjo vadovauti Maskvos kameriniam orkestrui. Jis puoselėja ir tęsia orkestro įkūrėjo R. Baršajaus tradicijas, nes yra ne tik įkvėpiantis lyderis – kolektyvo meno vadovas ir dirigentas, bet ir orkestro solistas.

Orkestro meno vadovas ir dirigentas Aleksejus Utkinas

Šiandien Aleksejaus Utkino vardas gerai žinomas Rusijoje ir Europoje. Patirtis, įgyta                   V. Spivakovo orkestre, kuriame pradėjo groti po Maskvos konservatorijos baigimo, puikus muzikinis išsilavinimas, įgimti gabumai – visa tai lėmė, kad A. Utkinas tapo garsia figūra muzikos pasaulyje. 

Solinė muzikanto, grojančio obojumi, karjera sulaukė pripažinimo visame pasaulyje, o tai atsitinka retai. A. Utkinas koncertuoja su tokiais garsiais muzikantais, kaip Vladimiras Spivakovas, Jurijus Bašmetas, Natalija Gutman, Eliso Virsaladze, Aleksandras Rudinas, Radovanas Vladkovičius, Valerijus Popovas, Jelena Obrazcova, Deividas Danielsas ir kitomis klasikinės scenos žvaigždėmis.

A. Utkiną dažnai kviečia koncertuoti, jis pasirodė įvairiose prestižinėse Europos ir pasaulio koncertinėse salėse – Carnegie Hall, Averi Fisher Hall (Niujorkas), Concertgebouw (Amsterdamas), Palau de la Música (Barselona), Auditorio Nacional de Música (Madridas), Accademia Nazionale di Santa Cecilia (Roma), Théâtre des Champs-Elysées (Paryžius), Hercules Hall (Miunchenas), Beethoven Hall (Bona) – su garsiausiais muzikos kolektyvais.

Daugelis muzikanto solinių programų sulaukė garso įrašų kompanijų dėmesio, tarp kurių yra RCA-BMG (Classics Red Label). Buvo įrašyti Bacho koncertai obojui ir obojui d‘amour, italų kompozitorių Rossini, Pasculli, Vivaldi, Salieri pjesės, o taip pat lenkų kompozitoriaus Pendereckio kūriniai.

A. Utkinas groja vienu rečiausių pasaulyje instrumentu, kurį sukūrė ir pagamino specialiai jam. Būtent šis muzikantas suvaidino istorinį vaidmenį pasaulinėje muzikos scenoje – jis įrodė, kad obojus gali būti solinis instrumentas. Kritikų manymu, jis „pavertė obojų, orkestro instrumentą, į pagrindinį nuostabių įvykių herojų“. A. Utkinas, drąsiai pradėjęs groti visus kūrinius obojui solo, vėliau ėmė plėsti ir instrumento diapazoną, ir jo galimybes, specialiai pritaikydamas naujus kūrinius. Ryškiu pavyzdžiu, atskleidžiančiu muzikanto virtuoziškumą, tapo pamiršto XIX a. italų kompozitoriaus ir obojininko Antonio Pasculli, kuris savo laiku išdidžiai buvo vadinamas „obojaus Paganiniu“, kūrinių atlikimas. Šiandien muzikanto repertuare – Bacho ir Haidno, Vivaldi ir Mozarto, Richardo Strausso, Šostakovičiaus, Britteno kūriniai.

2010 m. A. Utkinas pradėjo vadovauti Maskvos kameriniam orkestrui. Jis puoselėja ir tęsia orkestro įkūrėjo R. Baršajaus tradicijas, nes yra ne tik įkvėpiantis lyderis – kolektyvo meno vadovas ir dirigentas, bet ir orkestro solistas.

Misterija “Senasis tikėjimas”

Nuo stebinančios ramybės, apmąstymo, kontempliacijos per palaipsniui stiprėjantį susijaudinimą ir dvasinį pakilimą iki begalinio džiaugsmo bei euforijos... Būtent tokias emocijas išgyvena unikalaus Lietuvos kompozitoriaus Lino Rimšos kūrinio „Senasis tikėjimas“ klausytojas.

Kompozitoriaus Lino Rimšos misterija „Senasis tikėjimas“ – specialus tarptautinio folkloro festivalio „Pokrovskije kolokola“ užsakymas – su dideliu pasisekimu buvo pristatytas programoje „Vilnius – Europos kultūros sostinė-2009“ Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, vėliau - Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre bei Maskvos tarptautiniuose Muzikos Namuose.

Lietuvos kompozitoriaus kūrinys dvasinėmis temomis sulaukė pripažinimo ir aukšto muzikos kritikų įvertinimo. “Senojo tikėjimo” kompaktinė plokštelė Lietuvoje buvo išleista net du kartus, o vėliau teisė išleisti šį albumą buvo suteikta garsiai Didžiosios Britanijos kompanijai ARC Music.

Lino Rimšos muzikoje folkloras, išlaikydamas pirmaprades prasmes, intelektualiai susijungia su kitų muzikinių kultūrų, žanrų ir stilių fragmentais. Šis projektas yra bendra „Arinuškos“ vadovų Irenos ir Nikolajaus Zacharovų ir kompozitoriaus Lino Rimšos idėja. Rusų folkloro ansamblis projekte atlieka autentiškas Lietuvos sentikių dainas ir giesmes. World music projektui pasirinktas retas folkloro žanras – religinė dainuojamoji poezija.

“Aš buvau labai sužavėtas tradicinėmis rusų sentikių dainomis, išgirdęs jas, atliekamas Vilniaus rusų folkloro ansamblio “Arinuška”. Tai paskatino mane sukurti World music stiliaus kūrinį „Senasis tikėjimas“. Siekis apjungti per amžius susiformavusias dvasinės kultūros vertybes ir mūsų dienų muzikos kalbą – pagrindinis šio mano darbo tikslas“.

Linas Rimša

Amžinas tikėjimas tuo, kas prasminga – tikėjimas meile, permainomis, likimu, gamta, Dievu, gyvenimu ir mirtimi – esminė šio kūrinio idėja. 

Bilietų kainos
10, 15, 20, 30 Eur
 
Atgal

Lietuvos nacionalinė filharmonija

Adresas: Aušros Vartų g. 5, LT-01304 Vilnius, Lietuva
Kontaktai: tel. (8 5) 266 52 10, 8 698 51954, 
faks. (8 5) 266 52 66
El. paštas: info@filharmonija.lt
Kasos: (8 5)  266 52 33, (8 5)  266 5216;

Rekvizitai Privatumo politika Autorinės teisės

 

Rekvizitai

Įmonės kodas 300011619
PVM mokėtojo kodas LT100000876811
Banko sąskaita IBAN LT98 7044 0600 0029 6318
Banko kodas 70440
Swift (BIC) kodas CBVILT2X

Naujienlaiškio prenumerata

Gaukite mūsų naujienas pirmi! Įrašykite savo elektroninio pašto adresą: