Grįžti į pradinį puslapį   Renginiai ir repertuaras   Festivaliai   Archyvas  
Vilniaus festivalis 2019

Vilniaus festivalis 2019

2019-06-03 - 2019-06-21
Vilnius
vf2019 juodas-01.jpg

Įvyko 23-iasis Vilniaus festivalis. Šiemet šis tradicinis festivalis buvo rengiamas birželio 3–21 d., programą sudarė devyni koncertai. Jie vyko įvairiose sostinės erdvėse – koncertų salėje „Compensa“, Valdovų rūmuose, Vilniaus universiteto Šv. Jonų ir Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčiose, Lietuvos rusų dramos teatre. Publikai pristatytos originalios ir intriguojančios programos – nuo spalvingo atidarymo su Ray Charlso ir Stevieʼo Wonderio dainomis iki grandiozinio dramatinio koncerto solistams, chorui ir orkestrui pagal Edvardo Griego muziką.

Festivalį birželio 3 d. koncertų salėje „Compensa“ pradėjo ryški soul muzikos žvaigždė, neįtikėtino balso diapazono dainininkė Madeline Bell ir svinguojantis „Concertgebouw“ džiazo orkestras iš Nyderlandų. Koncerte dalyvavo ir vienas žymiausių Lietuvos saksofonininkų, tarptautinių ansamblių ir festivalių dalyvis Kęstutis Vaiginis. Atlikėjai Vilniui parengė išskirtinę programą – legendinių Ray Charleso ir Stevieʼo Wonderio dainas. Su šiomis asmenybėmis Madeline Bell yra kartu dainavusi, padariusi įrašų, o šiuo metu atiduoda pagarbą savo dievaičiams. Tačiau ir ji pati yra dievinama viso pasaulio melomanų ir kitų atlikėjų, laikančių jos balsą išskirtiniu. Su Madeline grojantis džiazo orkestras iš „Concertgebouw“ – unikalus profesionalų kolektyvas, kurio nariai yra ne tik puikūs muzikantai, bet ir patys kompozitoriai bei aranžuotojai. Savo meistriškumu ir patraukliomis programomis orkestras užburia įvairaus amžiaus auditoriją, kaskart nustebindamas muzikavimo laisve ir ribų neturinčiomis stilistinėmis galimybėmis: nuo Duke’o Ellingtono orkestro braižo iki įvairiausių džiazo, funk, soul ir rhythm&blues kombinacijų.

Birželio 5 d. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje pristatyta egzotiška programa „Kinijos garsai styginiams ir erhu virtuozas Guo Gan“. Čia su Lietuvos kameriniu orkestru pasirodė kinų instrumento erhu žvaigždė Guo Ganas. Skambėjo paties solisto bei jo tėvynainio Ye Xiaogango kūriniai. Koncerto intriga – festivalio premjera, o čia, dėmesio (!), nuskambėjo lietuvių kompozitoriaus Ramūno Motiekaičio specialiai erhu ir kameriniam orkestrui parašytas kūrinys „Cinema“.

Į tradicinę festivalio baroko koncerto poziciją šiemet buvo numatyti tarptautinis baroko orkestras „Il Pomo d’Oro“ ir prancūzų violončelininkas Edgaras Moreau. Birželio 8 d. Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje svečiai atliko įvairių kompozitorių – Johanno Adolfo Hasseʼs, Giovanni Benedetto Platti, Francesco Duranteʼs, Antonio Vivaldi, Georgo Philippo Telemanno, Luigi Boccherini – kūrinių programą.

Birželio 9 d. Valdovų rūmų Renginių salėje susirinkusi publika išgirdo sparčiai garsėjantį ansamblį „Synaesthesis“, diriguojamą Karolio Variakojo. Programoje „Abipus geležinės uždangos“ pristatyti Pierreʼo Boulezo, Mortono Feldmano, Györgyʼo Ligeti, Broniaus Kutavičiaus ir Alfredo Schnittkeʼs kūriniai.

Birželio 11 d. koncerte „Sergejus Krylovas ir draugai“ Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje Lietuvos kamerinis orkestras ir jo meno vadovas, smuikininkas, dirigentas Sergejus Krylovas pasirodė su savo ištikimais scenos partneriais, solistais smuikininkais Pavelu Vernikovu ir Svetlana Makarova. Koncerte dalyvavo ir italų pianistė Gloria Campaner, solo violončele griežė Elena Daunytė. Skambėjo dviejų bendraamžių lietuvių kompozitorių – Vidmanto Bartulio ir Algirdo Martinaičio – bei jų vyresniųjų kolegų, Lietuvos muzikams artimų kūrėjų – Alfredo Schnittkeʼs ir Gijos Kančelio – kūriniai.

Birželio 14-osios koncertas šiemet buvo skirtas lenkų kompozitoriaus Stanislovo Moniuškos gimimo 200-osioms metinėms. Su Lietuvos sostine glaudžiai susijęs XIX a. kompozitorius S. Moniuška bene ryškiausius savo muzikos kūrinius parašė Vilniuje, kuriame apsigyveno vedęs Aleksandrą Miulerytę. Būtent Vilniaus miesto rotušėje 1848 m. įvyko garsiausios jo operos „Halka“ premjera (o Varšuvoje ji bus pastatyta tik po dešimt metų, 1858-aisiais). Simboliška ir prasminga, kad šiųmečiame Vilniaus festivalyje buvo atliktos S. Moniuškos keturios „Aušros vartų litanijos“, ir skambėjo jos ne kur kitur, o po Šv. Jonų bažnyčios skliautais – juk 1840–1842 m. kompozitorius buvo šios bažnyčios vargonininkas. Trapios muzikos garsais palydint Gedulo ir vilties dieną, koncerte muzikavo Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos atlikėjai: solistai Vera Talerko, Ewa Wolak, Rafałas Bartmińskis, Liudas Mikalauskas, Kauno valstybinis choras, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO). Dirigavo lenkų maestro Antoni Witas.

Birželio 17 d. Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje surengtas visiems atviras koncertas. Giedojo jau daugiau kaip 20 metų gyvuojantis unikalus vokalinis vyrų ansamblis „Schola Cantorum Riga“ iš Latvijos, jis savo pasirodymuose daugiausia dėmesio skiria autentiškam senosios muzikos atlikimui, jo repertuare gausu grigališkojo choralo, viduramžių giesmių. Vilniuje šis Guntaro Prānio vadovaujamas ansamblis pristatė programą, pagrįstą dviejų skirtingų, šimtmečius nutolusių muzikinių epochų ir stilių sankirta. Senąją epochą įprasmino grigališkojo choralo, viduramžių giesmių harmonijos bei senosios polifonijos, pavyzdžiui, sakralinių ispanų giesmių, grožis. Kita programos dalis – improvizacijos mušamaisiais instrumentais (marimba, būgnais, varpais ir kt.) – tarsi tiltas, jungiantis praeitį su dabartimi. Iš šios garsų sintezės išaugo originalus muzikinis dialogas, pagrįstas meditatyviu ir spalvingu garsų pasauliu.

Viena didžiausių festivalio intrigų visada būdavo užsienio orkestro viešnagė. Ko sulaukėme 2019 m.? Ogi Bazelio kamerinio orkestro! Su svečiais iš Šveicarijos du Wolfgango Amadeaus Mozarto koncertus fortepijonui (Nr. 12 A-dur, KV 414 ir Nr. 9 Es-dur, KV 271, „Jenamy“) skambino Andrius Žlabys. Orkestras savo ruožtu dar atliko Franko Martino ir Heinzo Holligerio kūrinius. Koncertas vyko birželio 19 d. Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje.

Galiausiai festivalį birželio 21 d. pabaigė karščiausia naujiena vokalinės muzikos repertuare – „Laukimas“ („Venter“). Jo gimimą inicijavo tarptautinis muzikos institucijų tinklas – net trys festivaliai (Bergeno, Tivolio „Summer Classical“ ir Vilniaus), Bilbao teatras „Arriaga“ bei Geteborgo ir Islandijos simfoniniai orkestrai. Pavadintas dramatiniu koncertu solistams, chorui ir orkestrui, „Laukimas“ apibūdinamas ir kaip opera. Jo pasaulinė premjera įvyko iškilmingame Bergeno festivalio atidarymo koncerte 2019 m. gegužės 22 d., o jau po mėnesio ši monumentali kompozicija atkeliavo į Lietuvą.

„Laukimas“ – tai dviejų menininkų, katalonų režisieriaus Calixto Bieito ir norvegų rašytojo, libreto autoriaus Karlo Ove’s Knausgårdo sumanymas naujai pažvelgti į norvegų epų herojų Perą Giuntą, o tiksliau – pažvelgti į jo istoriją moters, Solveigos akimis. Kartu tai – tarsi negęstančios aistros norvegų kompozitoriaus Edvardo Griego muzikai paliudijimas. Knausgårdo poetiniame romane sukurtas modernus Solveigos portretas tampa tarsi atspirties tašku visai šio performanso koncepcijai, o pagrindinė tema sukasi apie mus neišvengiamai ir nuolatos lydintį žmogaus vienatvės klausimą. Solistų Mari Eriksmoen (sopranas), Steino Skjervoldo (baritonas), choro „Vilnius“, LNSO ir dirigento Eivindo Gullbergo Jenseno interpretuojamas „Laukimas“ skambėjo birželio 21 d. Lietuvos rusų dramos teatre.

VF inf.

 
 
Atgal

Lietuvos nacionalinė filharmonija

Adresas: Aušros Vartų g. 5, LT-01304 Vilnius, Lietuva
Kontaktai: tel. (8 5) 266 52 10, 8 698 51954, 
faks. (8 5) 266 52 66
El. paštas: info@filharmonija.lt
Kasos: (8 5)  266 52 33, (8 5)  266 5216;

Rekvizitai Privatumo politika Autorinės teisės

 

Rekvizitai

Įmonės kodas 300011619
PVM mokėtojo kodas LT100000876811
Banko sąskaita IBAN LT98 7044 0600 0029 6318
Banko kodas 70440
Swift (BIC) kodas CBVILT2X

Naujienlaiškio prenumerata

Gaukite mūsų naujienas pirmi! Įrašykite savo elektroninio pašto adresą: