Grįžti į pradinį puslapį   Naujienos   Naujienų archyvas  
Filharmonijoje koncertuos paskutinis legendinio violončelininko M. Rostropovičiaus mokinys

Filharmonijoje koncertuos paskutinis legendinio violončelininko M. Rostropovičiaus mokinys

2015-04-02

Pirmą savaitgalį po Šv. Velykų simfoninės muzikos gurmanai galės pasimėgauti ne tik neeiliniu, bet ir su Lietuva itin jautrių sąsajų turinčiu, koncertu. Balandžio 11 d. Lietuvos nacionalinės filharmonijos scenoje pasirodys  violončelės virtuozas Ivanas Monighetti – paskutinis legendinio rusų violončelininko, didelio ir nuoširdaus Lietuvos muzikų bičiulio Mstislavo Rostropovičiaus mokinys. Filharmonijos scenoje I. Monighetti grieš Antoníno Dvořáko Koncertą, kurį Lietuvoje yra atlikęs ir jo mokytojas.

Violončelė Ivano Monighetti rankose neša nemarų M. Rostropovičiaus palikimą. Nėra abejonių, jog prie I. Monighetti talento atskleidimo bei virsmo dabar jau pasaulinio garso violončelininku milžiniškos įtakos turėjo neeilinė jo muzikinės karjeros pradžioje stovėjusi asmenybė muzikos pasaulio legenda M. Rostropovičius. Kadaise Maskvos konservatorijoje maestro klasėje mokęsis I. Monighetti dabar vertinamas ir laukiamas garsiausiose pasaulio scenose, o jo įrašus leidžia prestižinės pasaulio kompanijos: „Erato“, „Harmonia Mundi“, „Berlin Classics“ ir kitos. Vienas iškiliausių lenkų kompozitorių Krzysztofas Pendereckis I. Monighetti yra pavadinęs fenomenaliu atlikėju.

I. Monighetti buvo ne tik paskutinis Maestro M. Rostropovičiaus studentas Maskvos valstybinėje P. Čaikovskio konservatorijoje, bet ir vienas mylimiausių jo mokinių. Su Maestro I. Monighetti bendravo daug, o paskutiniais metais, 1974-aisiais, prieš pat M. Rostropovičiui visam laikui išvykstant iš buvusios Sovietų Sąjungos, Maestro violončelininkui įteikė ypatingą atsisveikinimo dovaną, pasirūpino, kad jam tektų griežti Amati violončele, kuria griežė ir pats M. Rostropovičius iki gavo legendinį Storionio instrumentą. Amati violončelė buvo tarsi dvasinė estafetė, perduota I. Monighetti tiesiai iš mokytojo rankų.

Pasak I. Monighetti, būtent M. Rostropovičius buvo tas žmogus, kuris ne tik padarė lemiamą įtaką jo muzikinei karjerai, bet ir apvertė visą muzikanto gyvenimą aukštyn kojomis. Vien I. Monighetti prisiminimai apie jo mokytoją fenomenalų muzikantą, dirigentą, pedagogą ir legendinę 19-ą Maskvos konservatorijos klasę, atiduotą Maestro ir jo mokiniams kelia didžiausią susižavėjimą ir leidžia bent dalele suvokti, bent akies krašteliu dirstelėti į neeilinėms kūrybinėms dirbtuvėms prilyginamas M. Rostropovičius pamokas.

„Daugelis labai nustemba kai pasakau, kad iš tikrųjų Maestro niekada nemokė mūsų groti violončele. Violončelė jam pirmiausia buvo priemonė, skirta perteikti idėjas, hipnotizuojančius pavidalus, gilias būsenas ir taip paveikti klausytoją salėje – žmogų. Tokie buvo jo paties pasirodymai ir būtent to jis mokė ir savo studentus, sakė I. Monighetti. Apskritai Maestro asmenybė ir muzika turėjo tokį hipnotizuojantį poveikį – anuomet vien nuo minties, jog pavyko pakliūti į maestro klasę, man užimdavo kvėpavimą“.

M. Rostropovičius pasižymėjo fenomenalia atmintimi, unikalia intuicija ir įžvalga, o nuo paties dėstymo patirdavo milžinišką malonumą. Mokydamas jis kūrė, improvizavo ir čia pat su mokiniais išmėgindavo savo idėjas bei pačius naujausius, dažnai – ką tik kompozitorių parašytus kūrinius – it kokioje kūrybinėje laboratorijoje. Profesoriaus pamokose dažnai būdavo kviestinių svečių, mokinių iš kitų klasių, filmavimo kamerų bei mikrofonų – tai buvo tarsi masinė meistrystės mokykla. „Praktiškai niekuomet negrodavome vieno kūrinio daugiau nei vieną kartą, o į kiek choleriškos natūros greitakalbe mums, mokiniams, beriamas pastabas turėdavome atsižvelgti ir savo grojimu reaguoti čia ir dabar, tuojau pat, ar įsivaizduojate, kokioje intensyvioje kūrybinėje atmosferoje mes anuomet augome?“, sakė I. Monighetti.

Profesoriaus mokiniai nuolatos gaudavo nesuvokiamą kiekį naujų kūrinių. M. Rostropovičius itin mėgo savo studentams pateikti užduotis, kurias atliekant susiduriama su žmogaus galimybių riba ir pats noriai tokias spręsdavo. „Maestro dirbo nežmoniškai greitai – koncertams pasiruošdavo per kelias dienas ar vos kelias valandas.Jis ne tik išmokdavo kūrinį atlikti – jis jį tarsi sugerdavo. Ne tiesiog šaltai įsimindavo natas, o pačiu paslaptingiausiu būdu su juo susijungdavo ir net pats tapdavo jo kūrėju“, savo nuostabos neslėpė I. Monighetti.

Legendiniam maestro M. Rostropovičiui atminti jo darbai ir pedagoginė veikla, kurioje jis jautė savo pašaukimą, tęsiami per M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondą „Pagalba Lietuvos vaikams“. 2003 metais paties Maestro įkurtas fondas sėkmingai gyvuoja iki šiol ir remia muzikai, sportui mokslui gabius vaikus. 

Balandžio 11 d., šeštadienį, 19 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje I. Monighetti su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu svečio iš Italijos Walterio Attanasi atliks monumentalų Antoníno Dvořáko Koncertą violončelei ir orkestrui Nr. 2 h-moll, op. 104, kurį itin mėgo ir jo mokytojas M. Rostropovičius. Antroje M. Rostropovičiaus fondo inicijuojamo koncerto dalyje – tauriausių meilės jausmų, neapykantos ir keršto kupina Sergejaus Prokofjevo Siuita Nr. 2 iš baleto „Romeo ir Džuljeta“.

Parengta pagal UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai“ inf.

 
Atgal

Lietuvos nacionalinė filharmonija

Adresas: Aušros Vartų g. 5, LT-01304 Vilnius, Lietuva
Kontaktai: tel. (8 5) 266 52 10, 8 698 51954, 
faks. (8 5) 266 52 66
El. paštas: info@filharmonija.lt
Kasos: (8 5)  266 52 33, (8 5)  266 5216;

Rekvizitai Privatumo politika Autorinės teisės

 

Rekvizitai

Įmonės kodas 300011619
PVM mokėtojo kodas LT100000876811
Banko sąskaita IBAN LT98 7044 0600 0029 6318
Banko kodas 70440
Swift (BIC) kodas CBVILT2X

Naujienlaiškio prenumerata

Gaukite mūsų naujienas pirmi! Įrašykite savo elektroninio pašto adresą: