| Naujienos |
2010 05 19 Viena nata, kaip visas pasaulis
Birželio 1 d., 19 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje rengiamas antrasis Vilniaus festivalio koncertas, kuriame su Lietuvos kameriniu orkestru ir jo meno vadovu bei dirigentu, Italijoje reziduojančiu smuikininku Sergejumi Krylovu pasirodys vienas žymiausių nūdienos violončelininkų Aleksandras Kniazevas.
Neatsitiktinai Aleksandras Kniazevas yra vadinamas bene 
charizmatiškiausiu nūdienos muzikantu. Nesulaukęs nė dvidešimties metų, jis jau buvo laikomas maestro Mstislavo Rostropovičiaus įpėdiniu. Patsai violončelininkas teigia jaučiąs ypatingą pianisto Sviastoslavo Richterio įtaką, o savo „muzikine Biblija“ vadina J. S. Bacho muziką.
Vienos „Musikverein“, Londono „Wigmore Hall“, Paryžiaus „Salle Pleyel“ ir daugelis kitų prestižinių koncertų salių – tai kiekvieno muzikanto svajonė, kuri violončelininkui Aleksandrui Kniazevui yra realybė, jo pasirodymai šiose akademinėse erdvėse sukelia tikrą sensaciją melomanų pasaulyje. A. Kniazevas per mėnesį surengia ne daugiau dešimties pasirodymų. Atrodytų mažoka? Visiškai ne, nes tik pagrojęs Europoje, po trijų dienų jis jau turi koncertą visiškai kitame pasaulio krašte, tik grįžęs iš Pietų Amerikos kitą rytą violončelininkas jau sėdi lėktuve į Japoniją...
Nuo šešiolikos metų pradėjęs skinti laurus žymiausiuose tarptautiniuose konkursuose Europoje, Azijoje ir Pietų Afrikoje, jis greit įsitvirtino geriausių violončelininkų gretose. Visų nuostabai, šis menininkas pasuko dar viena linkme – pasinėrė į vargonų studijas, vis dažniau ėmė rengti koncertus, kuriuose atlieka Bacho kompozicijas.
Visa tai atskleidžia šios įvairiapusiškos ir nepaprastai įdomios meninės asmenybės portretą. Išsamų muzikinį repertuarą meistriškai įvaldęs ir tobulai interpretuojantis violončelininkas į savo veiklą pasineria visa savastimi ir atiduoda visas savo jėgas. Pasakodamas apie sumanymą įrašyti visą Maxo Regerio kamerinę muziką violončelei A. Kniazevas prasitarė, kad ši trijų kompaktinių plokštelių antologija – tiesiog „beprotiškas projektas, kuriame dirbau net po aštuonias valandas per dieną“. O norėdamas įvaldyti grojimą vargonais, jis intensyviai dirba net naktimis, nes dienos užimtos pasirodymais su violončele...
Šiandien su Italija save tapatinantis smuikininkas, Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovas ir dirigentas Sergejus Krylovas, dar būdamas Centrinės muzikos mokyklos Maskvoje absolventas, jau buvo tituluojamas vunderkindu, jam pranašauta svaiginanti muzikanto karjera. Ypatingai vertinęs S. Krylovo meistriškumą legendinis violončelės maestro Mstislavas Rostropovičius prieš kelerius metus lemtingai teigė: „Sergejų aš laikau vienu iš geriausių penkių pasaulio smuikininkų“. Ir tai neperdėta tiesa, nes šiandien bilietai į smuikininko pasirodymus yra išgraibstomi žaibiškai. Grįžusį į Rusiją po beveik dvidešimties metų pertraukos jį sutikdavo pilnutėlės koncertų salės. „Sergejus Krylovas griežė Paganini kapričus ir kiekviena nata skambėjo kaip visas pasaulis“ – taip po koncerto Maskvoje rašė muzikos kritikai...
Akivaizdu, kad šis muzikantas apdovanotas neeiliniu virtuozerijos talentu. Tačiau S. Krylovui ypatingai aukšto techninio meistriškumo duomenys nėra prioritetas, bet priemonė atskleisti jo nepaprastai turtingą emocijų pasaulį ir gilią muzikinės minties pajautą. Tai patvirtina ir Jurijus Bašmetas, kartą pasakęs, kad S. Krylovas – „mąstantis virtuozas“. O susižavėję muzikos kritikai smuikininko griežimą apibūdina tokiais epitetais kaip „švelnus rafinuotumas, jautrumas ir nuoširdumas“...
Patsai S. Krylovas save laiko vienu iš paskutiniųjų sovietinės (galbūt teisingiau – rusiškosios) muzikantų kartos atstovų. Atstovų tokiõs mokyklos, kurioje sukauptos žinios ir įgytas išsilavinimas vertinamos visame pasaulyje. S. Krylovas nuoširdžiai džiaugiasi, kad jam teko galimybė girdėti skambinant pianistus S. Richterį ir E. Gilelsą, smuikininką L. Koganą ar stebėti J. Svetlanovo įkvepiančius batutos mostus – „jų menas mane „pakrovė“ visam laikui ir tapo mano gyvenimo prasme. Todėl už kiekvieną natą, sugrotą Rusijoje, jaučiu didžiulę atsakomybę“ – pasakojo smuikininkas.
Pasak smuikininko, jis atlieka 95 procentus visos smuiko literatūros, lengviau esą atsakyti, ko iki šiol dar nėra pagriežęs (artimiausiu metu ketina parengti B. Bartóko, I. Stravinskio ar A. Bergo koncertus smuikui). Skyrium minėtina italų kompozitoriaus Niccolò Paganini kūryba. Smuikininkas puikiai jaučia XIX a. demoniškojo italų virtuozo grojimo subtilybes ir tobulai interpretuoja jo muziką, pavyzdžiui, griežia net pajėgiausiems atlikėjams neįkandamą, retai kur skambantį Paganini Penktąjį koncertą.
S. Krylovas yra vienas iš nedaugelio pasaulio smuikininkų, turinčių ypač retą galimybę griežti kolekciniais Stradivarijaus ar Gvadanini smuikais. Prieš kelerius metus jam teko garbė dalyvauti Jurijaus Bašmeto organizuotame unikaliame, analogų pasaulinėje muzikos panoramoje neturinčiame koncerte Maskvos konservatorijos Didžiojoje salėje, kai buvo žadama, kad scenoje vienu metu grieš net dvylika beveik trijų šimtmečių senumo, garsiausiose kolekcijose besipuikuojančių istorinių Stradivarijaus instrumentų! „Pažadas buvo ištęsėtas su kaupu – smuikininkai Krylovas ir Isserlis su savimi atsivežė ne po vieną, bet po du Stradivarijaus smuikus“ – rašė spauda po koncerto... Tačiau neretai Sergejus į rankas ima ir savo tėvo, žinomo Rusijos smuikų meistro, instrumentą – 1994 m. pagamintą smuiką, kurio gimimą jis stebėjo nuo medžio pliauskos, iki dailaus instrumento.
Savo pirmus stebinančios karjeros žingsnius S. Krylovas sieja ir su Lietuvos kameriniu orkestru bei Sauliumi Sondeckiu. Maestro kvietimu septyniolikmetis smuikininkas su šiuo kolektyvu įgrojo vieną pirmųjų savo įrašų kompanijoje „Melodija“. O šiandien S. Krylovas, paskirtas vadovauti Lietuvos kameriniam orkestrui, teigia, kad jam tai – ypatinga dovana ir pripažinimas.
Intriguojančių nūdienos menininkų Aleksandro Kniazevo ir Sergejaus Krylovo duetas – tai unikalus derinys, kurio muzikavimo pasiklausyti, drįstume teigti, svajotų ne vienos prestižinės koncertų salės auditorija. Tad šis Vilniaus festivalio koncertas yra ypatinga dovana Lietuvos klausytojams, galimybė scenoje išgirsti tikrus smuiko ir violončelės meistrus.
Atgal
