Balandžio 28 d. 19 val. įvyksiantis Lietuvos kamerinio orkestro koncertas veikiausiai taps ryškiausiu besibaigiančio Lietuvos nacionalinės filharmonijos 2009–2010 m. koncertų sezono įvykiu. Didžiojoje salėje koncertuos beveik kulto figūros statusą įgijusi smuikininkė Janine Jansen, tituluota „parsisiuntimų karaliene“, kai jos įrašus imta masiškai siųstis iš internetinės parduotuvės „iTunes“, ir altininkas Maksimas Rysanovas, prieš porą metų svarbiausio klasikinės muzikos žurnalo „Gramophone“ paskelbtas „Jaunuoju metų menininku“. Jį išgirdęs Jurijus Bašmetas pripažino: „štai pasirodė mano varžovas!“. Šie elitiniai stygininkai Vilniuje atliks F.Schuberto ir W.A.Mozarto kūrinius bei bulgarų kilmės kompozitorės Dobrinkos Tabakovos muziką, kurią žymus amerikiečių kompozitorius Johnas Adamsas pavadino „nepaprastai originalia ir ne taip dažnai girdima“.

1997 m. debiutavusi Amsterdamo „Concertgebouw“ Janine Jansen savo gimtojoje Olandijoje laikoma smuiko dievaite. 2002 m. po jos debiutinio triumfo Londone, smuikininkę ėmė kviesti garsiausi pasaulio orkestrai: Karališkasis „Concertgebouw“, Londono, NHK Tokijo, Filadelfijos simfoniniai, Berlyno ir Niujorko filharmonijų orkestrai. „Iš Olandijos provincijos į pasaulinę sceną“, – tuomet rašė spauda. Janine Jansen populiarumas JAV siekia beveik popžvaigždžių užimamas pozicijas: 2005 m. jos įrašytas A. Vivaldi „Keturių metų laikų“ albumas „iTunes“ interneto parduotuvėje sukėlė tikrą klasikos furorą, įsiveržęs į populiariausių albumų dvidešimtuką ir trejus metus išsilaikęs tarp perkamiausių skaitmeninių klasikos albumų.

„Janine Jansen atrodo tarsi 5-ojo dešimtmečio ekrano sirena“, – rašė amerikiečių dienraštis „The Star-Ledger“. Iš tiesų išskirtinis smuikininkės grožis aptariamas beveik kiekvienoje recenzijoje, kaskart prieinant prie išvados, jog jos interpretacijų žavesys vis dėlto nė kiek ne menkesnis. Daugelis kritikų pastebi, kad be nepriekaištingos technikos, kuri išlaisvina ir suteikia galią jos Stradivari smuiko garsui, Janine Jansen pasižymi retu sugebėjimu gaiviai atlikti tūkstančius kartų girdėtą muziką ir grąžinti jai pirmykštį spontaniškumą. Pavyzdžiui, sensacingo populiarumo susilaukęs A. Vivaldi „Metų laikų“ kamerinis įrašas išsiskyrė antiistoriška ir valdinga asmenine interpretacija.

Netrukus po šio išgarsėjusio albumo Janine Jansen kartu su altininku Maksimu Rysanovu ir violončelininku Torleifu Thedéenu įrašė J.S.Bacho muzikos albumą „Invencijos ir Partita“, vėl įkopusį į „iTunes“ viršūnes JAV. Nesenai šie stygininkai, pirmieji iš klasikos atlikėjų buvo pakviesti dalyvauti „Live Session (iTunes Exclusive)“ serijoje. Smuikininkė ir šio koncerto solistas bei dirigentas Maksimas Rysanovas dažnai susitinka ne tik įrašų studijoje, bet ir muzikuodami kameriniuose ansambliuose. Šiuo metu jie abu priklauso klasikinės muzikos atlikėjų elitui, todėl jų biografijose galima aptikti nemažai paralelių: tų pačių salių, festivalių ir simfoninių orkestrų pavadinimų, dirigentų ir atlikėjų pavardžių.

Londone gyvenantis ukrainiečių altininkas Maksimas Rysanovas taip pat išsiskiria „stulbinančiomis“ („Gramophone“) interpretacijomis. Greta klasikinio ir romantinio repertuaro jis vis dažniau renkasi šiuolaikinę muziką, atlieka XXI a. kūrinių premjeras. Dažnai tai būna Dobrinkos Tabakovos kompozicijos, kurių viena – „Siuita senuoju stiliumi“ – skambės ir šio koncerto programoje. „Avangardo samprata keičiasi ir Dobrinka yra viena iš tų, kurie jai suteikia naują prasmę. Jos kūrybinis credo... remiasi paprasta idėja, kad visada galima atrasti kažką naujo net geriausiai pažįstamuose dalykuose. Jos kūryba kaip tik ir tyrinėja tą artimą ir kartu nepažįstamą zoną, niekada nebrėždama ribų“, – taip apie jaunosios autorės muziką rašė vokiečių interneto žurnalo „Tokafi“ redaktorius Tobiasas Fischeris.