Lietuvos nacionalinės filharmonijos rengiamoje šeštadieninių orkestro muzikos koncertų rubrikoje šį kartą dėmesys kryps į unikalų artefaktą – „Geltonosios upės koncertą“, sukurtą pačiame Didžiosios kinų kultūrinės proletarinės revoliucijos įkarštyje, manifestuojantį oficialiąsias istorines, politines ir kultūrines Kinijos Liaudies Respublikos vertybes ir ieškantį Vakarų klasikinės bei kinų tradicinės muzikos stilistinių jungčių. Balandžio 10 d. 19 val. koncerte Filharmonijos Didžiojoje salėje kontroversijas kėlusį garsiausią kinų fortepijono koncertą atliks šiuo metu Pekine reziduojanti Malaizijos pianistė Claudia Yang. Ji gros su Roberto Šerveniko diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru.

„Geltonosios upės koncertas“, grįstas 1939 m. sukurta kinų kompozitoriaus Sian Singhai „Geltonosios upės kantata“, glaudžiai siejasi su XX a. kinų tautos istorija – Antruoju Kinijos-Japonijos karu (1937–1945), Kinijos pilietiniu karu, kuriame kovojo Guomindanas (Kinijos nacionalistų partija) ir Kinijos komunistų partija (1927–1949), Kinijos Liaudies respublikos įsteigimu (1949) ir Mao Dzedungo režimu (1949–1975) bei Kultūrine revoliucija (1966–1976). Tai politizuotas muzikos kūrinys, kurio reikšmė atsiskleidžia konkrečiame istoriniame-politiniame kontekste: čia gausu masinių patriotinių ir revoliucinių dainų epizodų, – pavyzdžiui, himnų „Internacionalas“ arba „Rytai yra raudoni“ fragmentų, – taip pat kinų folkloro elementų, naudojamų pagal visus socrealistinio meno kanonus.

Mao Dzedungas „Geltonosios upės kantatos“ kūrėją Sian Singhai laikė geriausiu šalies kompozitoriumi. Nepaisant to, jį išgarsinęs kūrinys buvo uždraustas nuožmios Kultūrinės revoliucijos metais, mat Centrinės filharmonijos orkestrui buvo draudžiama atlikti bet kokią vakarietiškomis tradicijomis grįstą muziką. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, kompozitoriui ir pianistui In Čengdzongui teko sunkvežimiu gabentis savo fortepijoną į Tianmenio aikštę ir ten akompanuoti revoliucinėms dainoms. Ten jis patraukė Dziang Cing (Vakaruose dar žinomos kaip Madam Mao) dėmesį ir netrukus, 1969 m. jos įsakymu In Čengdzongas kartu su kitais penkiais kompozitoriais (Liu Džuangu, Ču Vanghua, Šeng Lihongu, Ši Šučengu ir Siu Feisingu) „Geltonosios upės kantatą“ perkūrė į keturių dalių koncertą fortepijonui.

1976 m. mirus Mao Dzedungui ir pasibaigus Kultūrinei revoliucijai, „Geltonosios upės koncertas“ buvo išbrauktas iš Kinijos koncertų salių repertuaro, tačiau išliko populiarus tarp patriotiškai nusiteikusių kinų visame pasaulyje. Tiek Rytuose, tiek Vakaruose reakcijos į šį politizuotą kūrinį buvo itin kontraversiškos. Pavyzdžiui, japonų kompozitorius Toru Takemitsu, išgirdęs koncertą, nedviprasmiškai pakomentavo: „Kaip galėjo tokia didi tauta sukurti tokį niekalą!“. Kinų socrealizmo kompozicija pašiepta ir ant Filadelfijos orkestro įrašo viršelio, tarp jo paminint Chopiną, Lisztą, Čaikovskį ir Rachmaninovą. Vis dėlto „Geltonosios upės koncertas“ užima ypatingą vietą XX a. Kinijos muzikos istorijoje. XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje sugrąžintas į Kinijos koncertinį repertuarą, jis tapo kinų muzikos pagrindinės srovės ikona.

„Geltonosios upės koncertą“ atliks Malaizijoje gimusi pianistė Claudia Yang (tikrasis vardas Hoon Teoh Gay), studijavusi pas garsų pianistą Paulą Badurą-Skodą Vienos muzikos ir scenos menų universitete. Kūrybinė atlikėjos biografija gan neįprasta: ją galima būtų įvardyti diplomatinių renginių pianiste – jau daug metų asmeninė draugystė ją sieja su Kinijos, JAV, Malaizijos, Singapūro, Meksikos, Turkijos, Europos Sąjungos ir 14-os Europos valstybių ambasadoriais.

Koncerte taip pat skambės Piotro Čaikovskio „Itališkasis kapričas“ ir Simfonija Nr.5, e-moll. Kūrinius atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Roberto Šerveniko.