VALSTYBINIS VILNIAUS KVARTETAS - Nariai

DALIA KUZNECOVAITĖ (I smuikas)

Dalia Kuznecovaitė (g. 1988 m. Vilniuje) 1995–2007 m. mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje (mokyt. B. Šmidtienės ir prof. J. Urbos kl.), 2004–2007 m. studijavo Aukštojoje muzikos mokykloje Kelne (prof. Z. Brono kl.), 2007–2012 m. – Aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje Rostoke (prof. P. Munteanu kl.), 2012–2014 m. – Paryžiaus nacionalinėje konservatorijoje (prof. B. Garlitsky’o kl.), kurią baigė pelnydama geriausius žiuri įvertinimus ir specialų prizą.

D. Kuznecovaitė labai sėkmingai pasirodė tarptautiniuose ir respublikiniuose konkursuose, minėtini laimėjimai: Grand Prix ir specialusis prizas tarptautiniame konkurse „Kloster Schöntal“ Vokietijoje (2007), laureatės vardas ir specialusis Mozarteumo akademijos prizas J. Brahmso konkurse Austrijoje (2008), pirma vieta ir aukso medalis prestižiniame H. Szeryngo konkurse Meksikoje (2008). Solo ji griežė su įvairiais kolektyvais, tai „Deutsche Radio“, „Norddeutsche Philharmonie“, „Languedoc Rousillon“, Kataro, Kijevo filharmonijų, Meksikos nacionalinis, Meksikos valstybinis, Lietuvos nacionalinis, Lietuvos valstybinis, Kalgario, Monterėjaus, Ščecino simfoniniai, Lietuvos, Šv. Kristoforo kameriniai orkestrai. Tarp artimiausių Dalios pasirodymų – koncertai Vokietijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, JAV, Pietų Korėjoje, Portugalijoje.

2003–2007 m. smuikininkė buvo M. Rostropovičiaus fondo stipendininkė. 2009 m. už meninius laimėjimus apdovanota LR Prezidento Valdo Adamkaus premija ir garbės raštu. Dalia Kuznecovaitė griežia prancūzų fondo „Vatelot-Rampal“ jai paskolintu Paryžiaus smuikų meistro Leono Bernardelio smuiku (1899).

ARTŪRAS ŠILALĖ (II smuikas)

Griežti smuiku pradėjo M.K.Čiurlionio menų mokykloje (dabar Nacionalinė M.K.Čiurlionio menų mokykla), prof. Jono Urbos smuiko klasėje. Pas jį mokslus tęsė ir Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Muzikos ir teatro akademija), kurią baigė 1991 m. 1989–1996 m. griežė Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre, 1996–1999 m. – Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre, o nuo 1999 m. tapo Valstybinio Vilniaus kvarteto nariu. Drauge su kitais kvarteto nariais yra pelnęs keletą reikšmingų apdovanojimų: Lietuvių fondo dr. Antano Razmos premiją (2002), Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją (2004) ir Baltijos Asamblėjos premiją (2005).

Artūras Šilalė taip pat kviečiamas rengti ir atlikti programas su „Gaidos“ ansambliu bei Vilniaus festivalio orkestru.

GIRDUTIS JAKAITIS (altas)

Girdutis Jakaitis koncertuoti pradėjo studijuodamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Evaldo Vyčino ir prof. Petro Radzevičiaus klasėse. 1989 m. jis pelnė Kišiniovo (Moldova) jaunųjų atlikėjų konkurso II premiją, taip pat dalyvavo tarptautiniuose konkursuose Italijoje bei Vokietijoje. Kaip Muzikos ir teatro akademijos styginių kvarteto narys koncertavo Maskvos konservatorijos Didžiojoje salėje ir Sofijos muzikos akademijoje Bulgarijoje. 1990 m. altistas tobulinosi prof. Thomaso Rieblio meistriškumo kursuose „Mozarteum“ universitete Zalcburge.

Atlikėjas grojo rečitalių Lietuvos miestuose, Vokietijoje, kaip solistas koncertavo su Muzikos ir teatro akademijos, Kišiniovo filharmonijos simfoniniais orkestrais, Valstybinio simfoninio orkestro styginių grupe, Lietuvos ir Klaipėdos kameriniais orkestrais, lietuvių kompozitorių kūrinius atliko šiuolaikinės muzikos festivaliuose „Gaida“ ir „Jauna muzika“. Atlikdamas šiuolaikinį repertuarą, altistas bendradarbiauja su „Gaidos“ ansambliu.

Iki 1996 m. G. Jakaitis grojo Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre, vėliau buvo pakviestas į Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą. Nuo 1997 m. jis yra Valstybinio Vilniaus kvarteto artistas. Su šiuo kvartetu koncertavo beveik visuose didžiausiuose Lietuvos muzikos festivaliuose bei koncertų salėse, taip pat dalyvavo kvarteto gastrolėse „Merkin“ ir „Weill Recital“ salėse Niujorke, Maskvos P. Čaikovskio valstybinėje konservatorijoje, Leipcigo „Gewandhaus“, Vienos „Musikverein“ ir Zalcburgo „Mozarteum“ salėse. Kaip kvarteto narys dalyvavo koncertuose su daugeliu įžymių Lietuvos bei kitų šalių solistų, taip pat įrašuose, išleistuose Lietuvos ir tarptautinėse įrašų kompanijose. Naujausias altisto darbas – dalyvavimas neseniai atrastos L. van Beethoveno Koncerto fortepijonui Nr. 4 kamerinės versijos įrašuose su pianiste Mūza Rubackyte ir Šanchajaus styginių kvartetu („Warner Classics & Jazz“ / „Lontano“, 2009).

AUGUSTINAS VASILIAUSKAS (violončelė)

Griežti violončele mokėsi Vilniaus dešimtmetėje mokykloje (dabar Nacionalinė M.K.Čiurlionio menų mokykla) pas prof. Michailą Šenderovą, vėliau pas prof. Domą Svirskį (1952–1963). 1963–1970 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Muzikos ir teatro akademija), prof. Domo Svirskio klasėje. 1974–1976 m. tobulinosi Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos aspirantūroje, prof. Aleksejaus Zybcevo kamerinio ansamblio klasėje.

1968–1972 m. griežė violončele Lietuvos filharmonijos simfoniniame orkestre (dabar Nacionalinis simfoninis orkestras). Nuo 1971 m. pasišventė darbui Valstybiniame Vilniaus kvartete. 1972 m. su šiuo kvartetu pelnė I premiją tarptautiniame kvartetų konkurse Lieže (Belgija). Vėliau kasmet surengdami apie 80 koncertų Lietuvoje ir svetur, kvarteto nariai su koncertiniais turais apkeliavo daugiau kaip 50 šalių, garsindami savo krašto muzikinę kultūrą tarptautiniuose festivaliuose ir žymiausiose pasaulio koncertų salėse. Kaip kvarteto narys A. Vasiliauskas koncertavo su žymiais lietuvių ir užsienio muzikais: pianistais Tatjana Nikolajeva, Michailu Pletniovu, Mūza Rubackyte, Golda Vainberg-Tatz, smuikininku Viktoru Tretjakovu, klarnetistu Micheliu Lethiecu, violončelininkais Davidu Geringu, Arto Noru, altistu Jurijum Bašmetu, dirigentu Vladimiru Fedosejevu, fleitistu Williamu Bennetu, kontrabosininku Georgu Hörtnageliu ir kitais. 

Per beveik penkis dešimtmečius trunkančią kūrybinę veiklą kvartetas sukaupė įspūdingą beveik 500 opusų repertuarą, o jame šalia klasikos „aukso fondo“ (Haydno, Mozarto, Beethoveno, Schuberto, Brahmso kvartetų bei kvintetų) – per 150 šiuolaikinių užsienio autorių ir apie 100 Lietuvos kompozitorių kūrinių (iš jų 50 dedikuoti kvartetui). Kartu su kvarteto nariais parengtos daugumos lietuviškų kvartetų redakcijos ir jų premjeros tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. 1975 m. kvarteto iniciatyva M. K. Čiurlionio šimtmečiui buvo prikelti visi kompozitoriaus styginių kvartetui sukurti kūriniai, jų įrašai buvo išleisti Lietuvoje, Prancūzijoje, JAV, Anglijoje ir Rusijoje. 

Redaguojant kvartetines partitūras ir rengiant naujų kūrinių premjeras, kvartetas nemažai dėmesio skyrė ir užsienio šalių kompozitoriams, bendradarbiavo su tokiais žinomais kūrėjais kaip Helmutas Ederis, Gerhardas Hummelis (Austrija), Ivanas Kurzas (Čekija), Janas Radzynskis (JAV), Krzysztofas Pendereckis (Lenkija), Borisas Čaikovskis, Moisejus Vainbergas (Rusija), Pehras Henrikas Nordgrenas (Suomija), Mikaelis Edlundas, Johnny Grandertas (Švedija), Magne Hegdalas, Rogeris Arve Vigulfas (Norvegija), Pēteris Vaskas (Latvija) ir kiti. Kvarteto atliekama žydų kompozitorių muzika skambėjo JAV Holokausto memorialiniame muziejuje Vašingtone (1997) ir Vilniuje, jidiš kultūrai skirtame Europos tarybos kolokviume (1995). 

Gausaus repertuaro dėka, kvartetas nuolat kviečiamas į įvairių šalių įrašų studijas. Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje ir JAV išleista daugiau kaip 40 vinilo ir kompaktinių plokštelių su kvarteto įrašais. Tarp pastaraisiais metais išleistų ir tarptautinį atgarsį turėjusių įrašų minėtini Fryderyko Chopino Koncertų fortepijonui Nr. 1 ir Nr. 2 transkripcijų fortepijonui ir styginių kvartetui albumas su pianiste Tamami Honma (SOMM, Didžioji Britanija, 2002 m.), nominuotas autoritetingo muzikos žurnalo „Gramophone“ apdovanojimams (2002), vėliau paminėtas šio žurnalo redaktoriaus bei kritikų rekomenduojamų įrašų sąrašuose (2004), o 2008 m. gruodį išrinktas dienraščio „The Guardian“ savaitės kompaktine plokštele; su pianiste Golda Vainberg-Tatz įrašytas Moisejaus Vainbergo (Mieczysławo Weinbergo) Styginių kvartetų Nr. 11 ir 13 bei Fortepijoninio kvinteto albumas („Delos“, 2007); su pianiste Mūza Rubackyte įrašytų Césaro Francko Styginių kvarteto ir Fortepijoninio kvinteto albumas („Brilliant Classics“, 2008 m.); prancūzų kompozitorės ir pianistės Françoise Choveaux Styginių kvartetų Nr. 1–4 ir Fortepijoninio kvinteto Nr. 2 albumas („Saphir“, Prancūzija, 2009 m.). 

Šalia aktyvios koncertinės veiklos su Valstybiniu Vilniaus kvartetu A. Vasiliauskas dalyvauja įvairiuose kameriniuose ansambliuose: duetuose, trio, violončelių kvartete. Surengė solinių koncertų su žmona Audrone Vainiūnaite (smuikas) ir broliu Andriumi Vasiliausku (fortepijonas). Su šiais muzikais pirmąkart Lietuvoje atliko Johanneso Brahmso, Aleksandro Čerepnino, Maurice’o Ravelio, Zoltáno Kodály, Charleso Iveso kamerinius kūrinius, naujus kūrinius jiems dedikavo Julius Juzeliūnas ir Onutė Narbutaitė („1981-ųjų birželio muzika“ smuikui ir violončelei).

Nuo 1973 m. A Vasiliauskas dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (nuo 1995 m. – profesorius). Jo violončelės ir kamerinio ansamblio klasių absolventai šiuo metu aktyviai dalyvauja Lietuvos ir tarptautiniame koncertiniame gyvenime kaip solistai, kamerinių ansamblių bei orkestrų nariai, tęsia studijas žinomose pasaulio aukštosiose muzikos mokyklose, užsiima pedagogine veikla. Su kvartetu vedė meistriškumo kursus Lietuvoje (Davido Oistracho Vilniuje, 1988–89), Suomijoje (1986), Prancūzijoje (Grenoblyje, 1986), JAV (Bostone, 1991), Ispanijoje (Meridoje, 1992), Kalifornijos valstybiniame universitete Nortridže, Los Andžele (JAV), Olandijoje (Groningene, 2000). 2007 ir 2009 m. buvo pakviestas dalyvauti N. Rubinšteino kamerinių ansamblių ir styginių kvartetų konkurso žiuri darbe Maskvoje.

Už aktyvią kūrybinę veiklą ir išskirtinius meninius nuopelnus violončelininkas pelnė Lietuvos nusipelniusio artisto vardą (1976 m.) ir Lietuvos valstybinę premiją (1979 m.). 2001 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą pasaulyje. Tarp garbingiausių pastarojo meto apdovanojimų, pelnytų su kvartetu – JAV lietuvių fondo dr. A. Razmos kultūros ir muzikos premija (2002), Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija (2004) ir Baltijos Asamblėjos premija (2005).

 
Atgal

Lietuvos nacionalinė filharmonija

Adresas: Aušros Vartų g. 5, LT-01304 Vilnius, Lietuva
Kontaktai: tel. (8 5) 266 52 10, 8 698 51954, 
faks. (8 5) 266 52 66
El. paštas: info@filharmonija.lt
Kasos: (8 5)  266 52 33, (8 5)  266 5216;

Rekvizitai Privatumo politika Autorinės teisės

 

Rekvizitai

Įmonės kodas 300011619
PVM mokėtojo kodas LT100000876811
Banko sąskaita IBAN LT98 7044 0600 0029 6318
Banko kodas 70440
Swift (BIC) kodas CBVILT2X

Naujienlaiškio prenumerata

Gaukite mūsų naujienas pirmi! Įrašykite savo elektroninio pašto adresą: