I smuikas

Kvarteto narė nuo 1965 m.

Gimė 1942 m. Šiauliuose

Griežti smuiku mokėsi pas prof. Viktorą Radovičių Vilniaus dešimtmetėje muzikos mokykloje (baigė 1960 m.), vėliau Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Muzikos ir teatro akademija). Mokslus tęsė prof. Davido Oistracho smuiko klasėje Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje, čia 1969 m. baigė aspirantūrą ir 1970 m. stažavo Asaturo Grigoriano bei Viktoro Gvozdeckio kvarteto klasėse.

Grįžusi į Lietuvą koncertavo kaip solistė ir kamerinių ansamblių dalyvė. Su dirigentų Balio Dvariono, Jono Aleksos ir Juozo Domarko diriguojamu Lietuvos nacionaliniu orkestru pagriežė Wolfgango Amadeaus Mozarto, Ludwigo van Beethoveno, Johanneso Bramso, Paulio Hindemitho, Stasio Vainiūno smuiko koncertus. Grieždama duetu su vyru violončelininku Augustinu Vasiliausku nemažai koncertavo Lietuvoje ir svetur. Su pianistu Povilu Stravinsku ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru parengė ir atliko L. van Beethoveno Trigubą koncertą fortepijonui, smuikui, violončelei ir simfoniniam orkestrui. Parengė kamerinių programų su smuikininkais Igoriu Oistrachu ir Liana Isakadze, kurias atliko koncertuose Lietuvoje, Estijoje, Vokietijoje. Su seserimi pianiste Birute Vainiūnaite atlieka savo tėvo Stasio Vainiūno kamerinius kūrinius. Savo soliniuose koncertuose, A. Vainiūnaitė pirmoji Lietuvoje atliko XX a. muzikos klasikų – Bélos Bartóko, Olivier Messiaeno, George’o Crumbo, Charleso Iveso, Arnoldo Schönbergo – kūrinius.

Nuo 1965 m. A. Vainiūnaitė pasišventė darbui Valstybiniame Vilniaus kvartete, yra šio kolektyvo primarijus ir vienintelė narė, jame dirbanti nuo pat įkūrimo. Su šiuo kvartetu smuikininkė koncertavo žymiausiose koncertų salėse (tarp jų – Niujorko „Merkin Concert Hall“ ir „Weill Recital Hall“, Klivlendo „Reinberger Chamber Hall“, Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos, Leipcigo „Gewandhaus“, Vienos „Musikverein“, Bavarijos radijo Miunchene, „Glenn Gould Studio“ Toronte, „Salle Olivier Messiaen“ Grenoblyje, Zalcburgo „Mozarteum“, Meco Arsenale, Nansi „Poirel“, Bonos „Beethoven-Haus“ ir kitose) daugiau kaip 50 šalių, dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose Lietuvoje, Belgijoje, Suomijoje, Švedijoje, Meksikoje, Austrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Liuksemburge, Italijoje, JAV ir kitur.

Muzikuojant su šiuo kvartetu subrandintos ir atliktos konceptualios programos bei ciklai, skirti tiek šio žanro klasikams – J. Haydnui (visi 83 kvartetai), L. van Bethovenui (visi 16 kvartetų), W. A. Mozartui, tiek šiuolaikinei muzikai. Pastarąjį dešimtmetį smuikininkės veikla su kvartetu buvo ypač intensyvi: parengti ir atlikti dideli teminiai ciklai „Romantinės ir lietuvių šiuolaikinės muzikos vakarai“ (6 programos, 2001), sanglaudos dvasia sumanytieji „Europos Sąjungos šalių kamerinės muzikos vakarai“ (15 programų, 2002–2003) ir „Naujųjų Europos Sąjungos šalių kamerinė muzika“ (5 programos, 2004–2005), „W. A. Mozartas ir Viena“ (8 programos, 2006–2007), „Kvartetas ir fortepijonas“ (9 programos, 2008–2009).

Nuolatinis dėmesys lietuvių muzikai reiškėsi ne tik atliekant ją koncertų, konkursų programose ar įrašų studijose, bet ir redaguojant M. K. Čiurlionio, J. Gruodžio, J. Juzeliūno, B. Kutavičiaus, O. Narbutaitės kvartetinių opusų gaidas. Juliaus Juzeliūno Styginių kvartetas Nr. 3 „9 laiškai ir post scriptum“ kvartetui padėjo pelnyti I premiją tarptautiniame konkurse Lieže (1972). 1975 m. kvarteto iniciatyva M. K. Čiurlionio šimtmečiui buvo prikelti visi kompozitoriaus styginių kvartetui sukurti kūriniai, jų įrašai buvo išleisti Lietuvoje, Prancūzijoje, JAV, Anglijoje ir Rusijoje. 2008 m. kvartetas naujai įrašė visą M. K. Čiurlionio kvartetinę kūrybą, kompaktinę plokštelę paskirdamas Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečiui.

Nuo pat savo darbo Valstybiniame Vilniaus kvartete pradžios A. Vainiūnaitė aktyvią koncertinę veiklą derino su dėstymu Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (nuo 1989 m. – profesorė). Nuo 1994 m. ji dėstė smuiką ir kamerinį ansamblį dar ir Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Taip pat vedė tarptautinius smuiko meistriškumo kursus Lietuvoje (Davido Oistracho Vilniuje, 1988–89), Suomijoje (1986), Prancūzijoje (Grenoblyje, 1986), JAV (Bostone, 1991), Ispanijoje (Meridoje, 1992), Olandijoje (Groningene, 2000). Per beveik penkis pedagoginės veiklos dešimtmečius A. Vainiūnaitė išugdė daugybę respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatų, puikių Lietuvos atlikėjų, grojančių įvairiuose kameriniuose ansambliuose, Lietuvos nacionaliniame simfoniniame, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoniniame, Lietuvos kameriniame orkestruose ir Baltijos šalių jaunimo kameriniame orkestre „Kremerata Baltica“.

Už aktyvią kūrybinę veiklą ir išskirtinius meninius nuopelnus smuikininkė pelnė Lietuvos nusipelniusios artistės vardą (1976 m.), Lietuvos valstybinę premiją (1979 m.). 1999 m. apdovanota Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą pasaulyje. Tarp garbingiausių pastarojo meto smuikininkės apdovanojimų, pelnytų su kvartetu – JAV lietuvių fondo dr. A. Razmos premija (2002), Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija (2004) ir Baltijos Asamblėjos premija (2005).

II smuikas

Kvarteto narys nuo 1999 m.

Gimė 1966 m.

Griežti smuiku pradėjo M.K.Čiurlionio menų mokykloje (dabar Nacionalinė M.K.Čiurlionio menų mokykla), prof. Jono Urbos smuiko klasėje. Pas jį mokslus tęsė ir Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Muzikos ir teatro akademija), kurią baigė 1991 m. 1989–1996 m. griežė Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre, 1996–1999 m. – Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre, o nuo 1999 m. tapo Valstybinio Vilniaus kvarteto nariu. Drauge su kitais kvarteto nariais yra pelnęs keletą reikšmingų apdovanojimų: Lietuvių fondo dr. Antano Razmos premiją (2002), Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją (2004) ir Baltijos Asamblėjos premiją (2005).

Artūras Šilalė taip pat kviečiamas rengti ir atlikti programas su „Gaidos“ ansambliu bei Vilniaus festivalio orkestru.

Altas

Kvarteto narys nuo 1997 m.

Girdutis Jakaitis koncertuoti pradėjo studijuodamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Evaldo Vyčino ir prof. Petro Radzevičiaus klasėse. 1989 m. jis pelnė Kišiniovo (Moldova) jaunųjų atlikėjų konkurso II premiją, taip pat dalyvavo tarptautiniuose konkursuose Italijoje bei Vokietijoje. Kaip Muzikos ir teatro akademijos styginių kvarteto narys koncertavo Maskvos konservatorijos Didžiojoje salėje ir Sofijos muzikos akademijoje Bulgarijoje. 1990 m. altistas tobulinosi prof. Thomaso Rieblio meistriškumo kursuose „Mozarteum“ universitete Zalcburge.

Atlikėjas grojo rečitalių Lietuvos miestuose, Vokietijoje, kaip solistas koncertavo su Muzikos ir teatro akademijos, Kišiniovo filharmonijos simfoniniais orkestrais, Valstybinio simfoninio orkestro styginių grupe, Lietuvos ir Klaipėdos kameriniais orkestrais, lietuvių kompozitorių kūrinius atliko šiuolaikinės muzikos festivaliuose „Gaida“ ir „Jauna muzika“. Atlikdamas šiuolaikinį repertuarą, altistas bendradarbiauja su „Gaidos“ ansambliu.

Iki 1996 m. G. Jakaitis grojo Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre, vėliau buvo pakviestas į Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą. Nuo 1997 m. jis yra Valstybinio Vilniaus kvarteto artistas. Su šiuo kvartetu koncertavo beveik visuose didžiausiuose Lietuvos muzikos festivaliuose bei koncertų salėse, taip pat dalyvavo kvarteto gastrolėse „Merkin“ ir „Weill Recital“ salėse Niujorke, Maskvos P. Čaikovskio valstybinėje konservatorijoje, Leipcigo „Gewandhaus“, Vienos „Musikverein“ ir Zalcburgo „Mozarteum“ salėse. Kaip kvarteto narys dalyvavo koncertuose su daugeliu įžymių Lietuvos bei kitų šalių solistų, taip pat įrašuose, išleistuose Lietuvos ir tarptautinėse įrašų kompanijose. Naujausias altisto darbas – dalyvavimas neseniai atrastos L. van Beethoveno Koncerto fortepijonui Nr. 4 kamerinės versijos įrašuose su pianiste Mūza Rubackyte ir Šanchajaus styginių kvartetu („Warner Classics & Jazz“ / „Lontano“, 2009).

Violončelė

Kvarteto narys nuo 1971 m.

Gimė 1945 m. Kaune

Griežti violončele mokėsi Vilniaus dešimtmetėje mokykloje (dabar Nacionalinė M.K.Čiurlionio menų mokykla) pas prof. Michailą Šenderovą, vėliau pas prof. Domą Svirskį (1952–1963). 1963–1970 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Muzikos ir teatro akademija), prof. Domo Svirskio klasėje. 1974–1976 m. tobulinosi Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos aspirantūroje, prof. Aleksejaus Zybcevo kamerinio ansamblio klasėje.

1968–1972 m. griežė violončele Lietuvos filharmonijos simfoniniame orkestre (dabar Nacionalinis simfoninis orkestras). Nuo 1971 m. pasišventė darbui Valstybiniame Vilniaus kvartete. 1972 m. su šiuo kvartetu pelnė I premiją tarptautiniame kvartetų konkurse Lieže (Belgija). Vėliau kasmet surengdami apie 80 koncertų Lietuvoje ir svetur, kvarteto nariai su koncertiniais turais apkeliavo daugiau kaip 50 šalių, garsindami savo krašto muzikinę kultūrą tarptautiniuose festivaliuose ir žymiausiose pasaulio koncertų salėse. Kaip kvarteto narys A. Vasiliauskas koncertavo su žymiais lietuvių ir užsienio muzikais: pianistais Tatjana Nikolajeva, Michailu Pletniovu, Mūza Rubackyte, Golda Vainberg-Tatz, smuikininku Viktoru Tretjakovu, klarnetistu Micheliu Lethiecu, violončelininkais Davidu Geringu, Arto Noru, altistu Jurijum Bašmetu, dirigentu Vladimiru Fedosejevu, fleitistu Williamu Bennetu, kontrabosininku Georgu Hörtnageliu ir kitais.

Per beveik penkis dešimtmečius trunkančią kūrybinę veiklą kvartetas sukaupė įspūdingą beveik 500 opusų repertuarą, o jame šalia klasikos „aukso fondo“ (Haydno, Mozarto, Beethoveno, Schuberto, Brahmso kvartetų bei kvintetų) – per 150 šiuolaikinių užsienio autorių ir apie 100 Lietuvos kompozitorių kūrinių (iš jų 50 dedikuoti kvartetui). Kartu su kvarteto nariais parengtos daugumos lietuviškų kvartetų redakcijos ir jų premjeros tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. 1975 m. kvarteto iniciatyva M. K. Čiurlionio šimtmečiui buvo prikelti visi kompozitoriaus styginių kvartetui sukurti kūriniai, jų įrašai buvo išleisti Lietuvoje, Prancūzijoje, JAV, Anglijoje ir Rusijoje.

Redaguojant kvartetines partitūras ir rengiant naujų kūrinių premjeras, kvartetas nemažai dėmesio skyrė ir užsienio šalių kompozitoriams, bendradarbiavo su tokiais žinomais kūrėjais kaip Helmutas Ederis, Gerhardas Hummelis (Austrija), Ivanas Kurzas (Čekija), Janas Radzynskis (JAV), Krzysztofas Pendereckis (Lenkija), Borisas Čaikovskis, Moisejus Vainbergas (Rusija), Pehras Henrikas Nordgrenas (Suomija), Mikaelis Edlundas, Johnny Grandertas (Švedija), Magne Hegdalas, Rogeris Arve Vigulfas (Norvegija), Pēteris Vaskas (Latvija) ir kiti. Kvarteto atliekama žydų kompozitorių muzika skambėjo JAV Holokausto memorialiniame muziejuje Vašingtone (1997) ir Vilniuje, jidiš kultūrai skirtame Europos tarybos kolokviume (1995).

Gausaus repertuaro dėka, kvartetas nuolat kviečiamas į įvairių šalių įrašų studijas. Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje ir JAV išleista daugiau kaip 40 vinilo ir kompaktinių plokštelių su kvarteto įrašais. Tarp pastaraisiais metais išleistų ir tarptautinį atgarsį turėjusių įrašų minėtini Fryderyko Chopino Koncertų fortepijonui Nr. 1 ir Nr. 2 transkripcijų fortepijonui ir styginių kvartetui albumas su pianiste Tamami Honma (SOMM, Didžioji Britanija, 2002 m.), nominuotas autoritetingo muzikos žurnalo „Gramophone“ apdovanojimams (2002), vėliau paminėtas šio žurnalo redaktoriaus bei kritikų rekomenduojamų įrašų sąrašuose (2004), o 2008 m. gruodį išrinktas dienraščio „The Guardian“ savaitės kompaktine plokštele; su pianiste Golda Vainberg-Tatz įrašytas Moisejaus Vainbergo (Mieczysławo Weinbergo) Styginių kvartetų Nr. 11 ir 13 bei Fortepijoninio kvinteto albumas („Delos“, 2007); su pianiste Mūza Rubackyte įrašytų Césaro Francko Styginių kvarteto ir Fortepijoninio kvinteto albumas („Brilliant Classics“, 2008 m.); prancūzų kompozitorės ir pianistės Françoise Choveaux Styginių kvartetų Nr. 1–4 ir Fortepijoninio kvinteto Nr. 2 albumas („Saphir“, Prancūzija, 2009 m.).

Šalia aktyvios koncertinės veiklos su Valstybiniu Vilniaus kvartetu A. Vasiliauskas dalyvauja įvairiuose kameriniuose ansambliuose: duetuose, trio, violončelių kvartete. Surengė solinių koncertų su žmona Audrone Vainiūnaite (smuikas) ir broliu Andriumi Vasiliausku (fortepijonas). Su šiais muzikais pirmąkart Lietuvoje atliko Johanneso Brahmso, Aleksandro Čerepnino, Maurice’o Ravelio, Zoltáno Kodály, Charleso Iveso kamerinius kūrinius, naujus kūrinius jiems dedikavo Julius Juzeliūnas ir Onutė Narbutaitė („1981-ųjų birželio muzika“ smuikui ir violončelei).

Nuo 1973 m. A Vasiliauskas dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (nuo 1995 m. – profesorius). Jo violončelės ir kamerinio ansamblio klasių absolventai šiuo metu aktyviai dalyvauja Lietuvos ir tarptautiniame koncertiniame gyvenime kaip solistai, kamerinių ansamblių bei orkestrų nariai, tęsia studijas žinomose pasaulio aukštosiose muzikos mokyklose, užsiima pedagogine veikla. Su kvartetu vedė meistriškumo kursus Lietuvoje (Davido Oistracho Vilniuje, 1988–89), Suomijoje (1986), Prancūzijoje (Grenoblyje, 1986), JAV (Bostone, 1991), Ispanijoje (Meridoje, 1992), Kalifornijos valstybiniame universitete Nortridže, Los Andžele (JAV), Olandijoje (Groningene, 2000). 2007 ir 2009 m. buvo pakviestas dalyvauti N. Rubinšteino kamerinių ansamblių ir styginių kvartetų konkurso žiuri darbe Maskvoje.

Už aktyvią kūrybinę veiklą ir išskirtinius meninius nuopelnus violončelininkas pelnė Lietuvos nusipelniusio artisto vardą (1976 m.) ir Lietuvos valstybinę premiją (1979 m.). 2001 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą pasaulyje. Tarp garbingiausių pastarojo meto apdovanojimų, pelnytų su kvartetu – JAV lietuvių fondo dr. A. Razmos kultūros ir muzikos premija (2002), Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija (2004) ir Baltijos Asamblėjos premija (2005).