I smuikas

Kvarteto narys nuo 1991 m.

Gimė 1961 m. Birštone

Mokėsi pas prof. Viktorą Radovičių Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje, vėliau pas jį mokslus tęsė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 1982 m. mirus dėstytojui, perėjo į Audronės Vainiūnaitės smuiko klasę ir ją baigė 1984 m. 1994 m. ten pat baigė asistentūrą-stažuotę pas prof. Eugenijų Paulauską. 1983 m. tobulinosi Igorio Oistracho meistriškumo kursuose. Smuikininkas pelnė antrąsias premijas respublikiniame jaunųjų atlikėjų konkurse (1979), tarprespublikiniame atlikėjų konkurse Minske (1980) ir tarptautiniame kamerinės muzikos konkurse Šveinfurte (su Čiurlionio kvartetu ir gitaristu Andreasu Grünu, 2001 m.).

1981–1991 m. griežė Lietuvos kameriniame orkestre, nuo 1991 m. griežia Čiurlionio kvartete (nuo 1996 m. – primarijus). Nuo 1993 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 2003 m. jam suteiktas docento vardas. Smuikininkas yra parengęs kamerinės muzikos programų su ansambliu „Musica humana“, atlikęs sonatų ciklus su pianistu Jurgiu Karnavičiumi, miniatiūrų programas su pianistu Andriumi Vasiliausku, kūrinių smuikui ir vargonams programų su vargonininku Gediminu Kvikliu. Kaip solistas koncertavo su Lietuvos kameriniu, Vilniaus savivaldybės Šv. Kristoforo kameriniu, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Panevėžio kameriniu ir Klaipėdos kameriniu orkestrais. Lietuvos radijo fondams yra įrašęs apie 300 kūrinių; jam dalyvaujant įrašyta 10 kompaktinių plokštelių su Čiurlionio kvartetu ir 2 kompaktinės plokštelės su ansambliu „Musica humana“.

II smuikas

Kvarteto narys nuo 1996 m.

Gimė 1973 m. Vilniuje

Griežti smuiku mokėsi Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje, dėstytojų Emilijos Armonienės ir Ingridos Armonaitės klasėse (1980–1991). Baigė magistro studijas (1991–1997) ir meno aspirantūrą (1998–2000) Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pas prof. Raimundą Katilių. 1997 m. stažavo Graco aukštojoje muzikos mokykloje (Austrija) pas prof. Yairą Klessą. Dar būdamas studentu dalyvavo tarptautiniame smuikininkų konkurse „Premio Rodolfo Lipizer“ Goricijoje (Italija), kur pelnė V premiją ir prizą už geriausią sonatos interpretaciją. 2001 m. tarptautiniame Heino Ellerio smuikininkų konkurse jam pasisekė pelnyti prizą už geriausią estų kompozitoriaus kūrinio interpretaciją.

Nuo 1996 m. Darius Dikšaitis griežia II smuiku Čiurlionio kvartete, su kuriuo kasmet intensyviai koncertuoja Lietuvoje bei svetur, dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose. 2001 m. su kvartetu ir gitaristu Andreasu Grünu pelnė II premiją tarptautiniame kamerinės muzikos konkurse Šveinfurte (Vokietija). Kartu neapleidžia ir kitų kamerinės muzikos žanrų (ypač, jam artimo trio žanro) bei solisto veiklos. Nuo 1996 m. Lietuvoje, Švedijoje ir Vokietijoje smuikininkas yra atlikęs kamerinės muzikos programas su įvairiais dainininkais ir instrumentininkais. 1998 m. smuikininkas surengė savo pirmąjį rečitalį Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Kaip solistas yra griežęs su Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos kameriniu, Klaipėdos kameriniu ir Panevėžio kameriniu orkestrais.

Darius Dikšaitis turi sukaupęs ir orkestrinio muzikavimo patirties, grieždamas Gidono Kremerio vadovaujamame orkestre „Kremerata Baltica“ (1997–2007), Vilhelmo Čepinskio vadovaujamame orkestre „Camerata Klaipėda“ (koncertmeisteris, 2005–2006) bei Vilniaus festivalio orkestre (2003–2007).

1996–2000 m. LRT fondams yra įrašęs Johanno Sebastiano Bacho, Sergejaus Prokofjevo, Niccolò Paganini, Camille’io Saint-Saënso kūrinių smuikui solo ir kameriniams ansambliams. Su Čiurlionio kvartetu dalyvavo įrašant Jurgio Juozapaičio autorinę kompaktinę plokštelę „Tower Counterpoints“, vokiečių dainininkės Verenos Rein kompaktinę plokštelę „La note d’or“, soprano Astos Krikščiūnaitės kompaktines plokšteles „Portretas“ ir „Po angelo sparnu“. Darius Dikšaitis taip pat buvo vienas iš debiutinio jaunų džiazo muzikantų Liudo Mockūno bei Stefano Pasborgo albumo „Toxicum“ kviestinių muzikantų.

Nuo 2000 m. smuikininkas griežia iš Lietuvos kvarteto primarijaus prof. Eugenijaus Paulausko paveldėtu instrumentu.

Altas

Kvarteto narys nuo 2002 m.

Griežti altu mokėsi Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje, vėliau studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prof. Petro Radzevičiaus alto klasėje ir Zalcburgo aukštosios muzikos mokyklos „Mozarteum“ prof. Thomaso Rieblio klasėje. 1992 m. jis laimėjo I premiją Mursijoje (Ispanija) vykusiame altistų konkurse.

Atlikėjas grojo solo festivaliuose „Gaida“, „Sugrįžimai“, dalyvavo Šarūno Nako vadovaujamo Naujosios muzikos ansamblio veikloje, buvo „Camerata Academica Salzburg“ narys ir Darmštato valstybinės operos altų grupės koncertmeisteris.

Jis daug dėmesio skiria senajai ir šiuolaikinei muzikai. Dažnai ją atlieka solo koncertuose ir dalyvaudamas įvairiuose kameriniuose ansambliuose. Nuo 2002 m. G. Dačinskas yra Čiurlionio kvarteto narys.

Violončelė

Kvarteto narys nuo 1968 m.

Gimė 1946 m. Kaune

S. Lipčius savo koncertinę veiklą susiejo su Čiurlionio kvartetu, kuriame griežia nuo pat susikūrimo 1968 metais ir yra šio žymaus Lietuvos muzikinio kolektyvo vienas įkūrėjų ir ilgametis jo meno vadovas. Su kvartetu Lietuvoje ir svetur jau surengta daugiau kaip 3500 koncertų žymiausiose pasaulio koncertų salėse ir festivaliuose, parengta įsimintinų koncertinių programų ir kamerinės muzikos ciklų.

Kilęs iš garsios ir kilmingos šeimos (Saulius Lipčius – Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narys), šešerių metų pradėjo mokytis griežti violončele Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje, vėliau studijavo prof. Domo Svirskio violončelės klasėje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (1965–1971 m.). 1976 m. baigė Sankt Peterburgo N.Rimskio-Korsakovo konservatorijos aspirantūrą (Tanejevo kvarteto primarijaus Vladimiro Ovčiareko kvarteto klasę). 1973 m. stažavo Maskvoje pas Borodino kvarteto altistą Dmitrijų Šebaliną, o 1981 m. – pas Tátrai kvarteto primarijų Vilmosą Tátrai.

Jaunystės metais pelnęs aukščiausius apdovanojimus I-ajame Lietuvos jaunųjų atlikėjų konkurse (I premija, 1965 m.) ir III-iajame tarprespublikiniame atlikėjų konkurse Kišiniove (II premija, 1969 m.), Saulius Lipčius dar studijuodamas tapo Lietuvos filharmonijos simfoninio orkestro nariu (1969–1972). Vėliau su Čiurlionio kvartetu penkeriems metams išvyko dirbti į Sočio filharmoniją (1972–1977). Nuo 1977 m. – Lietuvos nacionalinės filharmonijos artistas. Kaip šio ansamblio narys Saulius Lipčius buvo apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (1989). 2001 m. su kvartetu ir gitaristu Andreasu Grünu pelnė II premiją Tarptautiniame kamerinės muzikos konkurse Šveinfurte (Vokietija). Už nuopelnus muzikos menui jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio artisto vardas (1977) ir įteiktas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius (2004).

Šalia intensyvios koncertinės veiklos su Čiurlionio kvartetu, Saulius Lipčius nemažai koncertuoja ir kaip solistas, kamerinių ansamblių „Sostinės“ styginių trio ir violončelių kvarteto „Cellerando“ narys. Pastaruoju metu itin dažnai koncertinėje scenoje pasirodo su savo sūnumi, klasikinės gitaros atlikėju Sauliumi S. Lipčiumi. 2003 m. tėvo ir sūnaus duetas sėkmingai debiutavo Londono „Royal Festival Hall“, koncertavo Lenkijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje ir kitose Europos šalyse.

Kaip patyręs muzikos atlikėjas, koncertų organizatorius ir vadybininkas, Saulius Lipčius daugelį metų dalyvauja Lietuvos nacionalinės filharmonijos meno tarybos veikloje, yra vienas Lietuvos kultūros ministerijos muzikos ekspertų, kviečiamas dalyvauti tarptautinių konkursų žiuri veikloje.

Violončelininkas griežia unikaliu italų meistro Carlo Ferdinando Landolffi 1750 m. pagamintu instrumentu.