|
|
Vadovai
1992–2001 m. koordinavo Lietuvos kultūros dienas EXPO 1992 Sevilijoje (Ispanija), Brandenburgo žemėje (Vokietija), Tampere (Suomija), EXPO 2000 Hanoveryje (Vokietija). 1997–2002 m. organizavo ir koordinavo Lietuvos kamerinio orkestro koncertus Vokietijoje, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir Kauno valstybinio choro koncertus Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Slovėnijoje, Norvegijoje ir kitose Europos šalyse. 2002–2003 m. koordinavo ir įgyvendino dvimetę Švedijos ir Lietuvos muzikinių mainų programą „Musical Links: Sweden–Lithuania“; 2003–2005 m. įgyvendino dvišales mainų programas su Lenkija, Latvija, Norvegija. Be klasikos koncertų, organizavo ir džiazo atlikėjų – McCoy‘aus Tynerio, Herbie Hancocko, Alo Jarreau, Alo di Meola, Chicko Corea, Wyntono Marsalio, grupių „Maraca‘s Otra Vision“, „Brass Brothers“ ir Linkolno menų centro džiazo orkestro koncertus Lietuvoje.
R. Prusevičienė tobulinosi įvairiuose kultūros vadybai skirtuose kursuose ir seminaruose: Intensyviuose kultūros vadybos kursuose Zalcburgo tarptautinėje kultūros vadybos akademijoje (Austrija, 1994 m.), Tarptautinėje atlikėjų menų vadybos studijų programoje JAV (1996 m.), Soroso fondo ir D.Britanijos „Visiting Arts“ seminare „Festivalių filosofija ir praktika“ Budapešte (Vengrija, 1998 m.), Goethes instituto edukaciniame seminare apie Vokietijos įvairių lygių kultūros institucijų veiklą ir finansavimą Berlyne (Vokietija, 2001 m.), seminare „Menai ir verslas: kūrybinė partnerystė“ Kembridže (D.Britanija, 2002 m.), stažavo didžiausioje Europos muzikos agentūroje „IMG Artists“ Londone (D.Britanija, 2004 m.).
Nuo 2002 m. R. Prusevičienė yra Europos festivalių asociacijos (EFA) narė, atstovaujanti „Vilniaus festivaliui“. 2002–2004 m. atstovavo Koncertinei įstaigai Lietuvos nacionalinei filharmonijai Tarptautinės atlikėjų menų asociacijos (ISPA), 2005 m. – Tarptautinės meno vadybininkų asociacijos (IAMA), Europos meno sektoriaus darbdavių lygos (PEARLE) konferencijose, 2006 m. – Tarptautinėje muzikos verslo mugėje MIDEM.
ANKSTESNI VADOVAI
Direktoriai: J. Kardelis (1940–1941) J. Lenktaitis (1941–1943) V. Pečiūra (1944–1945) P. Sagaitis (1945–1949) B. Fedaravičius (1949–1970) D. Trinkūnas (1970–1973) P. Mendelsonas (1973–1974 ir 1979–1985) G. Želvys (1975) R. Žigaitis (1975–1978) A. Budrys (1986–1988)
Meno vadovai: M. Šteimanas (1944–1946) B. Fedaravičius (1946–1963) R. Žigaitis (1963–1986)
Generaliniai direktoriai: G. Kėvišas (1988–2000) E. Mikšys (2001–2006)
|