Grįžti į pradinį puslapį  
Apie mus

Apie mus

DIDŽIAUSIA LIETUVOS KONCERTINĖ ĮSTAIGA

Lietuvos nacionalinė filharmonija (LNF) – 1940 m. įkurta didžiausia šalies koncertinė įstaiga, kuriai 1998 m. liepą suteiktas nacionalinės kultūros įstaigos statusas (steigėja – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija; teisinė forma – valstybės biudžetinė įstaiga).

LNF misija – puoselėti Lietuvos muzikinę kultūrą ir muzikos atlikėjų meną, supažindinti klausytojus su Lietuvos ir užsienio klasikine bei šiuolaikine muzika, užtikrinant aukštą meninę solistų ir kolektyvų atlikimo kokybę. Muzikos programų sudarymas ir pristatymas Lietuvoje ir svetur, lietuvių kompozitorių ir atlikėjų propagavimas yra vieni svarbiausių koncertinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos strateginių tikslų.

Trumpa LNF istorija
Infrastruktūra ir veikla
Tarptautinis bendradarbiavimas
LNF organizacinė struktūra
Rekvizitai

Trumpa LNF istorija

LNF įsikūrusi istorinėje Vilniaus senamiesčio vietoje, menančioje svarbiausius miesto politinio ir kultūrinio gyvenimo raidos etapus. XVI a. pradžioje netoli tuometinės gynybinės miesto sienos buvo pastatyti Rusų pirklių namai, jie išlaikė prekybinę ir svečių namų funkcijas iki pat XIX a. pabaigos. Tuomet Vilniuje, priklausiusiame Rusijos imperijai, buvo nuspręsta Rusų pirklių namų vietoje pastatyti naują reprezentacinę Miesto salę ir viešbutį. Projekto autoriumi tapo rusų inžinierius Konstantinas Korojedovas – jo suprojektuotas ir 1902 m. pastatytas Miesto salės pastatas iki šiol lieka vienu svarbiausių Vilniaus istorizmo architektūros paminklų. Čia 1904 m. buvo atidarytas pirmasis Vilniuje lietuviškas knygynas, 1905 m. susirinko Didysis Vilniaus Seimas, kuris pirmąkart pareikalavo Lietuvos politinės autonomijos, o 1906 m. įvyko pirmosios lietuvių tautinės operos – Miko Petrausko „Birutės“ – premjera. 1909 m. Miesto salėje debiutavo vienas iškiliausių XX a. smuikininkų – Vilniuje gimęs Jascha Heifetzas. 1940 m. Vilniaus Miesto salėje įsikūrė Lietuvos TSR Valstybinė filharmonija, kurios žinion atiteko Balio Dvariono įkurtas Vilniaus simfoninis orkestras (dabar Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras), mišrus choras bei liaudies dainų ir šokių ansamblis. Koncertinė Filharmonijos veikla nenutrūko ir II pasaulinio karo metais. Po karo iki pat Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1990 m. Filharmonija ir visi jos kolektyvai buvo pavaldūs sovietiniam „Sojuzkoncerto“ tinklui, turėjusiam monopolį visoje Sovietų sąjungoje ir apėmusiam tiek klasikinės, tiek pramoginės ar tradicinės muzikos gyvenimą. Kaip sąjunginio filharmonijų tinklo vietininkė Vilniaus filharmonija buvo monopolizavusi koncertinį gyvenimą respublikos mastu, veikė jos filialai keliuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, – Kaune (1944–2006), Klaipėdoje (1963–2004) ir Šiauliuose (1982–2003), – anuomet jie sleidė sovietų ideologijos aprobuotą muzikinę kultūrą šalies regionuose. Po 1990-ųjų reorganizavus LNF veiklą ir struktūrą, ji išliko didžiausia šalies koncertine įstaiga.

Infrastruktūra ir veikla

Stambiausia šalies koncertinė įstaiga vykdo dvejopas funkcijas. Viena vertus, ji organizuoja koncertinius sezonus savo būstinėje (678 vietų Didžiojoje ir 200 vietų Mažojoje salėse) ir įvairiose koncertų vietose Vilniuje (Taikomosios dailės muziejuje, Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje, Vilniaus arkikatedroje bazilikoje ir kitur) bei kituose Lietuvos miestuose; veikia kaip koncertinė agentūra, organizuojanti Lietuvos atlikėjų gastroles ir užsienio atlikėjų pasirodymus Lietuvoje. Antra vertus, ji vienija ir administruoja didžiausias Lietuvos muzikos atlikėjų pajėgas: Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Juozas Domarkas), Lietuvos kamerinį orkestrą (meno vadovas Sergej Krylov), Čiurlionio kvartetą, Valstybinį Vilniaus kvartetą, kamerinį ansamblį „Musica humana“.

LNF organizuoja bei koordinuoja profesionalaus muzikos meno kūrimą ir pristatymą: įvairius muzikos meno renginius – simfoninius, kamerinius, džiazo koncertus, sekmadieninių koncertų ciklą visai šeimai, kompozitorių autorinius vakarus ir atlikėjų rečitalius, teminius koncertų ciklus, gastroles ne vien Lietuvoje, bet ir už jos ribų. LNF vykdo švietimo programas, sudaro sąlygas pripažintiems ir jauniems Lietuvos bei pasaulio muzikos atlikėjams, kolektyvams dalyvauti LNF kūrybinėje veikloje. Puoselėdama nacionalinį repertuarą, LNF rengia nemažai koncertų, kuriuose skamba Lietuvos autorių kūryba, naujų kūrinių premjeros.

LNF koncertų sezonas Vilniuje dažniausiai trunka nuo rugsėjo iki gegužės mėnesio, o vasaros mėnesiais – kituose Lietuvos miestuose. Ne sezono metu LNF organizuoja tris gausiai klausytojų lankomus festivalius: „Vilniaus festivalį“, „Nakties serenadas“ Palangoje ir „Kuršių nerijos festivalį“ Neringoje. Sezono metu įprastą koncertų ritmą paįvairina šventiniai Kalėdų muzikos savaitės (gruodžio pabaigoje) ir J.S.Bacho muzikos festivalio (kovo–balandžio mėnesiais) renginiai. Nacionalinės filharmonijos kolektyvai reprezentuoja Lietuvą koncertuose svetur. Gastrolių geografija plati – vien per 2004–2009 m. surengti koncertai įvairiose Europos šalyse, JAV, Japonijoje, Kinijoje. Per metus LNF surengia 400–600 koncertų.

Tarptautinis bendradarbiavimas

LNF dalyvauja įvairiuose nacionaliniuose, tarptautiniuose projektuose bei programose, vykdo bendrus projektus su įvairiais partneriais, kultūrinėmis organizacijomis. Per keletą pastarųjų metų įgyvendintos mainų programos su Švedija (2002–2003), Norvegija (2005), vykdoma Šiaurės šalių jaunimo kamerinės muzikos programa UPBEAT (nuo 1999 m.). Kultūrinius ryšius aktyviai plėtoti padeda narystė tarptautinėse organizacijose: Lietuvos nacionalinių institucijų, Europos festivalių (EFA), Šiaurės–Baltijos šalių valstybinių koncertinių įstaigų asociacijose, Atlikėjų menų sektoriaus darbdavių asociacijos europinėje lygoje (PEARLE). 2009 m. LNF pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kauno filharmonija, Klaipėdos koncertų sale ir Latvijos koncertų direkcija dėl bendrų projektų 2009–2010 metais. Vienas ambicingiausių šių metų Baltijos šalių bendradarbiavimo rezultatų – LNF inicijuotas ir į programą „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ įtrauktas projektas „Viva Musica Via Baltica“, jungiantis Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos ir Lenkijos koncertines įstaigas bei jų atstovaujamus kamerinius orkestrus. 2009 m. LNF taip pat aktyviai dalyvavo kituose nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ projektuose bei Lietuvos tūkstantmečio minėjimo renginiuose.

Organizacinė struktūra

LNF vadovauja Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos skiriamas generalinis direktorius. Nuo 2006 m. spalio LNF generalinė direktorė yra Rūta Prusevičienė.

LNF repertuaro politiką formuoja patariamasis valdymo organas – Meno taryba.

LNF šiuo metu dirba 255 darbuotojai. Organizacinę struktūrą sudaro (skliausteliuose nurodytas padalinių etatų skaičius):

  • Vadovybė (3): generalinis direktorius, generalinio direktoriaus pavaduotojai
  • Administracija (18,5): personalo skyrius, finansų ir apskaitos skyrius, ekonomikos skyrius, turto valdymo skyrius
  • Muzikos atlikėjai (151): Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Lietuvos kamerinis orkestras, Valstybinis Vilniaus kvartetas, Čiurlionio kvartetas, kamerinis ansamblis „Musica humana“.
  • Veiklos personalas (32): koncertų skyrius, ryšių su visuomene skyrius, pardavimų grupė, salių tarnyba
  • Ūkio-techninis personalas (50,5): pastatų eksploatavimo skyrius, ūkio skyrius, transporto skyrius
Atgal

Lietuvos nacionalinė filharmonija

Adresas: Aušros vartų g. 5, LT-01304 Vilnius, Lietuva
Kontaktai: tel. (8 5) 266 52 10, faks. (8 5) 266 52 66
El. paštas: info@filharmonija.lt

Rekvizitai Privatumo politika Autorinės teisės

 

Rekvizitai

Įmonės kodas: 30011619
PVM mokėtojo kodas: LT100000876811
Banko sąskaita: IBAN LT98 7044 0600 0029 6318
Banko kodas: 70440
Swift (BIC) kodas: CBVILT2X

Naujienlaiškio prenumerata

Gaukite mūsų naujienas pirmi! Įrašykite savo elektroninio pašto adresą: