KONCERTINĖS ĮSTAIGOS LIETUVOS NACIONALINĖS FILHARMONIJOS (kodas 902002003)

 

2011–2013 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. ĮV-164

 

---

MISIJA

 

Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija (toliau vadinama - Nacionalinė filharmonija) yra biudžetinė nacionalinė koncertinė įstaiga, organizuojanti profesionalaus scenos meno (koncertų bei kitų meno programų) kūrimą ir jų viešą atlikimą.  Tai viena seniausių koncertinių įstaigų Lietuvoje,  įsteigta 1940 m.

 

Nacionalinės filharmonijos misija- puoselėti Lietuvos muzikinę kultūrą ir atlikėjų meną pristatant klausytojams šalies ir užsienio klasikinę ir šiuolaikinę muziką.

 

VEIKLOS KONTEKSTAS

 

Nacionalinės filharmonijos steigėjas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Nacionalinė filharmonija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų (Žin., 1995, Nr. 104-2322; 2007, Nr. 77-3048), Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros (Žin., 1990, Nr. 24-596; 2004, Nr. 4-47), Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų (Žin., 2004, Nr. 96-3523) įstatymais, kitais teisės aktais.

 

Meninė kūryba, profesionalusis menas atspindi kūrybos įvairovę, parodo šalies kultūros lygį. Valstybė užtikrina meninę kūrybinę veiklą, profesionalaus meno egzistavimą ir tuo sąlygoja Lietuvos meno pajėgumą konkuruoti pasaulio meno rinkoje, padeda kurti patrauklų valstybės

įvaizdį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 542 patvirtintose Lietuvos kultūros politikos nuostatose (Žin., 2001, Nr. 42-1454) numatyti ilgalaikiai kultūros politikos tikslai:

·        skatinti kūrybinę veiklą ir įvairovę,

·        skatinti nacionalinės kultūros atvirumą.

 

Nacionalinė Filharmonija, aukščiausiu meniniu lygiu pristatydama Lietuvos bei užsienio autorių muzikos kūrinius bei atlikėjų meną,užtikrina visapusišką Lietuvos meninės kultūros sklaidą šalyje ir užsienyje,  kuria šiuolaikinio muzikos meno tradicijas, meniniu lygiu, formų ir žanrų įvairove tenkina visuomenės poreikį profesionaliai kultūrai, formuoja šalies muzikinės kultūros įvaizdį užsienyje.

 

Nacionalinė filharmonija bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio valstybių diplomatinėmis misijomis, kultūros centrais, tarptautinėmis kultūros, atlikėjų menų, muzikos organizacijomis, tarp jų: UNESCO, EFA (Europos festivalių asociacija), IAMA (Tarptautinė atlikėjų menų vadybininkų asociacija), ISPA (Tarptautine atlikėjų menų asociacija), Šiaurės – Baltijos šalių valstybinių koncertinių įstaigų asociacija ir kt. Filharmonija vykdo ilgalaikes kultūrinio bendradarbiavimo ir mainų programas su Švedija, Norvegija, Baltijos valstybėmis, Lenkija, Čekija, Italija, Vokietija, Prancūzija, D.Britanija, vykdo ES finansuojamas programas kartu su Europos šalių muzikos festivaliais. Šie ryšiai užtikrina Lietuvos muzikinės kultūros integracijos į europines struktūras procesą.

 

Nacionalinės filharmonijos stiprybės yra:

·        ilgametė įstaigos valdymo ir vadybos patirtis, ryšiai su tarptautinėmis kultūros organizacijomis bei asociacijomis, Vilniaus festivalio narystė prestižinėje Europos festivalių asociacijoje. Tai suteikia daugiau galimybių integruotis į europines struktūras, bendradarbiauti su žymiausiais pasaulio muzikais;

·        aukščiausio meninio lygio kolektyvai bei solistai, pripažinti Lietuvoje ir užsienyje. Šių atlikėjų profesionalaus meno sklaidos programų vykdymas visoje šalyje padeda ugdyti, formuoti ir tenkinti visuomenės poreikį profesionaliai muzikinei kultūrai, pristatyti Lietuvos nacionalinės muzikos kultūrą užsienyje, tuo formuojant gerą Lietuvos kultūros įvaizdį;

 

Grėsmės:

·        valstybės biudžeto asignavimų mažinimas. Dėl nepakankamo valstybės finansavimo koncertinei veiklai tenka mažinti teikiamų kultūros paslaugų apimtis, koncentruojant veiklą savose salėse, atsisakant gastrolių kituose šalies miestuose bei periferijoje.

·        menkai išplėtota, nepakankamai kokybiška  kultūros centrų bazė periferijoje, savivaldos organų iniciatyvos stoka ir  ribotos jų finansinės galimybės skirti lėšų profesionalaus meno pristatymui savo regionuose. Kultūros centrų atnaujinimas regionuose, pakankamas savivaldybių kultūros centrų finansavimas sudarytų geresnes sąlygas kultūros sklaidai periferijoje, mažintų atsilikimą nuo miestų kultūrinio gyvenimo.

 

Organizacinė struktūra ir pareigybių skaičius:

	Pareigybės
Vadovybė: generalinis direktorius, generalinio direktoriaus pavaduotojai	3
Administracija: personalo skyrius, finansų ir apskaitos skyrius, ekonomikos skyrius, turto valdymo skyrius	18,5
Muzikos atlikėjai ( žiūr. žemiau)	151
Veiklos personalas: koncertų skyrius, ryšių su visuomene skyrius, pardavimų grupė, filharmonijos salių tarnyba	32
Ūkio-techninis personalas: pastatų eksploatavimo skyrius, ūkio skyrius, transporto skyrius	50,5
Viso:	255

 

Nacionalinės filharmonijos muzikos atlikėjų personalą sudaro penki aukščiausiojo meninio lygio  kolektyvai ir dvi solistės:

• Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras
• Lietuvos kamerinis orkestras
• Čiurlionio kvartetas
• Valstybinis Vilniaus kvartetas
• Kamerinės muzikos ansamblis „Musica Humana”
• profesionali solistė Judita Leitaitė
• profesionali solistė Sigutė Trimakaitė

 

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovui Juozui Domarkui, dirigentui Robertui Šervenikui, Čiurlionio  ir Valstybiniam Vilniaus kvartetams, kamerinės muzikos ansamblio „Musica Humana“ meno vadovui Algirdui Vizgirdai  yra skirtos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos. Kvartetų meno vadovai - Birutė Vainiūnaitė, Saulius Lipčius yra aukščiausios kategorijos muzikos atlikėjai. Judita Leitaitė ir Algirdas Vizgirda yra pelnę Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijas, Valstybinis Vilniaus kvartetas apdovanotas Baltijos asamblėjos premija. Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro dirigentas Modestas Pitrėnas  pelnė pirmąsias premijas nacionaliniame jaunųjų dirigentų konkurse ir VII- ame tarptautiniame G. Fitelbergo dirigentų konkurse Lenkijoje.

 

VEIKLOS STRATEGIJA

 

Nacionalinė filharmonija įgyvendina strateginį tikslą - kurti ir pristatyti Lietuvoje ir užsienyje muzikos programas, propaguoti lietuvių kompozitorius ir atlikėjus, užtikrinant aukštą meninę solistų ir kolektyvų atlikimo kokybę.

 

Šiam tikslui įgyvendinti vykdomos 2 programos:

• programa „Klasikinės ir šiuolaikinės muzikos meno sklaida“. Tai suvestinė programa, finansuojama iš atskirų lėšų šaltinių:

1.      „Klasikinės ir šiuolaikinės muzikos meno sklaida“ (valstybės biudžeto lėšos)

2.      „Klasikinės ir šiuolaikinės muzikos meno sklaida“ (asignavimų valdytojo pajamų įmokos)

• programa „Vilniaus festivalis“.

1 lentelė. (2011 – 2013)-ųjų metų programų asignavimai ir valdymo išlaidos

(tūkst. litų)

Eil. Nr.	Programos pavadinimas	2011-ųjų metų asignavimai				Numatomi 2012-ųjų metų asignavimai				Numatomi 2013-ųjų metų asignavimai
			iš jų			iš viso	iš jų				iš jų
		iš viso	išlaidoms		turtui įsigyti		išlaidoms		turtui įsigyti	iš viso	išlaidoms		turtui įsigyti
			iš viso	iš jų darbo užmo­kesčiui			iš viso	iš jų darbo užmo­kesčiui			iš viso	iš jų darbo užmo­kesčiui
1.	Klasikinės ir šiuolaikinės  muzikos meno sklaida	12.471	12.291	7.442	180
	Iš jų:
	Klasikinės ir šiuolaikinės  muzikos meno sklaida (valstybės biudžeto lėšos)	10.728	10.728	7.322
	Klasikinės ir šiuolaikinės  muzikos meno sklaida (asignavimų valdytojo pajamų įmokos)	1.743	1.563	120	180
	iš jų valdymo išlaidos
2.	Vilniaus festivalis	200	200
	iš jų valdymo išlaidos
Iš viso asignavimų programoms		12.671	12.491	7.442	180
iš jų valdymo išlaidos
Valdymo išlaidų dalis, procentais

 

STRATEGINIS TIKSLAS  - kurti ir pristatyti Lietuvoje ir užsienyje muzikos programas, propaguoti lietuvių kompozitorius ir atlikėjus užtikrinant aukštą meninę solistų ir kolektyvų atlikimo kokybę, ( kodas 01)

 

Įgyvendindama strateginį tikslą, Nacionalinė filharmonija atlieka šias funkcijas:

• organizuoja profesionalaus scenos meno kūrimą ir pristatymą, įvairius muzikos meno renginius;
• vykdo švietimo ir meno programas;
• sudaro sąlygas pripažintiems bei talentingiems Lietuvos bei pasaulio muzikos atlikėjams, kolektyvams dalyvauti Filharmonijos kūrybinėje veikloje;
• dalyvauja užsienio kultūros renginiuose, programose, atstovauja Lietuvai kultūros mainų programose pristatydama iškiliausius Lietuvos ir užsienio scenos meno kūrinius.

 

Strateginio tikslo vertinimo kriterijus:

 

Vertinimo kriterijaus kodas	Efekto vertinimo kriterijaus pavadinimas	2010-ųjų metų	2011-ųjų metų	2012-ųjų metų	2013-ųjų metų	(n + x)-ųjų metų
E-01-01	Nekartotinių unikalių koncertų programų parengimas ir atlikimas	148	150

 

Nekartotinės unikalios programos parengiamos,  atsižvelgiant į šiuos pagrindinius faktorius:

• išskirtinumas žanriniu arba atlikimo požiūriu;
• programos aktualumas klausytojui;
• edukacinė programos reikšmė.

Priedas: efekto kriterijaus techninis priedas (priedą galite atsisiųsti spustelėję čia)

 

PROGRAMA : KLASIKINĖS IR ŠIUOLAIKINĖS MUZIKOS MENO SKLAIDA ( kodas 01.03)

 

Programos 1-asis tikslas - puoselėti, kurti ir plėtoti aukščiausiojo lygio muzikos meno kultūrą ir tradicijas, pristatyti iškiliausią muzikos meną.

 

Programos 1-ojo tikslo uždavinys - tenkinti klausytojų poreikį profesionaliai muzikinei kultūrai.

 

Nacionalinė filharmonija rengia koncertus ne tik Filharmonijos Didžiojoje ir Mažojoje koncertų salėse, bet ir visoje Lietuvoje.  Klausytojams pristatoma:

·        Lietuvos profesionalių atlikėjų programos;

·        pasaulio muzikos laimėjimai, iškiliausių užsienio kūrėjų ir atlikėjų menas;

·        Lietuvos bei užsienio profesionalių atlikėjų bendri muzikiniai projektai;

·        Lietuvos kompozitorių kūryba;

·        jaunųjų Lietuvos ir užsienio atlikėjų menas;

·        Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų – atlikėjų ir kompozitorių darbai;

·        tematiniai koncertų cikl ai ir festivaliai;

·        Lietuvos atlikėjų ir kompozitorių įrašai kompaktinėse plokštelėse.

 

Nacionalinės filharmonijos meno kolektyvai dalyvauja užsienio koncertinių organizacijų rengiamuose koncertuose bei festivaliuose, atstovauja Lietuvai kultūros mainų programose. Gastrolių geografija plati- koncertai įvairiose Europos šalyse, Japonijoje, Kinijoje, Pietų Amerikoje. Puoselėjant nacionalinį repertuarą į gastrolių programas įtraukiami ir lietuvių kompozitorių kūriniai.

 

Programos 2- asis tikslas - gauti pajamų už teikiamas paslaugas, kurios kartu su Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis būtų naudojamos veiklai vykdyti.

 

Programos 2-ojo tikslo uždavinys: naudojant kūrybinį ir materialinį potencialą užtikrinti mokamų veiklos paslaugų plėtojimą.

 

Nacionalinės filharmonija teikia tokias mokamas paslaugas:

·        parduoda bilietus į koncertus;

·        atlieka užsakomuosius koncertus, koncertų vaizdo ar garso įrašus;

·        teikia salės bei techninių tarnybų aptarnavimo ir bilietų platinimo kasose paslaugas;

·        nuomoja negyvenamąsias patalpas Filharmonijos pastate.

 

Programos vykdymas yra svarbus, nes klausytojams sudaromos galimybės pažinti Lietuvos bei užsienio klasikinę ir šiuolaikinę muziką, ugdomas ir formuojamas įvairių visuomenės socialinių bei amžiaus grupių poreikis profesionaliai muzikinei kultūrai, vykdomas muzikinis švietimas, formuojamas teigiamas mūsų šalies kultūros įvaizdis užsienyje.

 

Programa vykdoma nuolat.

 

Etatų skaičius 2011 m.- 255.  

 

Programos koordinatoriai:

generalinio direktoriaus pavaduotoja Ieva Tamutytė,  tel. (8-5) 2665270,

generalinio direktoriaus pavaduotojas Gintaras Vasaris,  tel. (8-5) 2665214.

 

2 lentelė. 2011-2013-ųjų metų programos tikslai, uždaviniai, priemonės ir asignavimai;

3 lentelė. Rezultato ir produkto vertinimo kriterijai ir jų reikšmės.

 

(Pastaba: lenteles galite atsisiųsti spustelėję čia)

 

PROGRAMA : VILNIAUS FESTIVALIS ( kodas 01.02)

 

Programos tikslas – skatinti tarptautinius muzikinius mainus, pristatant žymiausių Lietuvos ir užsienio atlikėjų muzikos meną.

 

Programos uždavinys - meniniu lygiu, formų bei žanrų įvairove tenkinti klausytojų poreikį aukščiausio lygio muzikinei kultūrai.

 

"Vilniaus festivalis", įkurtas 1997 m. ir 1999 m. tapęs  Europos festivalių asociacijos nariu, yra ryškiausias Nacionalinės filharmonijos renginys. Šis tarptautinis festivalis pristato žymiausių Lietuvos ir užsienio atlikėjų interpretuojamų stambių simfoninių bei kamerinių kūrinių programas, šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių premjeras, festivalio užsakymu sukurtus kūrinius, bendradarbiauja su kitais Europos festivaliais: Italijos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Kroatijos, Slovėnijos, Šveicarijos.

Festivalis kasmet:

• užsako kūrinį iškiliems lietuvių kompozitoriams;
• rengia iškilaus lietuvių atlikėjo rečitalį;
• kviečia užsienio orkestrą;
• rengia kompozitoriaus autorinį vakarą;
• organizuoja renesanso ir baroko kompozitorių kūriniams skirtą koncertą;
• pristato legendinį džiazo arba žymų world muzikos solistą arba ansamblį.

Vilniaus festivalis įgyja vis svaresnį pripažinimą Lietuvoje ir Europoje, sulaukia vis gausesnės publikos ir užsienio svečių. Vilniaus festivalis yra vienas ryškiausių Rytų Europos ir Baltijos jūros regiono renginių ne tik dėl žymiausių pasaulio muzikų apsilankymų, bet ir nuoseklios nacionalinės muzikinės politikos įgyvendinimo dėka. 2007 m. Vilniaus festivalio koncertus anonsavo tarptautinis TV kanalas „MEZZO", o 2010 metų sausio mėnesį „Vilniaus festivalio" atstovai buvo pakviesti pasirašyti vienos įtakingiausių pasaulyje meno operatorių sąjungų - Europos festivalių asociacijos „Kultūrų dialogo deklaraciją". Šis Lietuvių ir užsienio valstybių muzikų bendradarbiavimas skatina multikultūrinės muzikos scenos kūrimą Lietuvoje, menininkų ir visuomenės tarpusavio tolenciją ir pasitikėjimą, naujų meninių pajėgų paiešką ir rėmimą.

 

Programos vykdymas yra svarbus, nes formuojamas visuomenės poreikis aukščiausiojo profesinio lygio muzikinei kultūrai, ugdomas skonis. Skatinama lietuvių kompozitorių kūryba, Lietuvos bei užsienio muzikų bendradarbiavimas. Festivalis reprezentuoja Lietuvos kultūrą, šiuolaikinių lietuvių kompozitorių veiklą bei aukštą šalies atlikėjų lygį, tuo paspartindamas Lietuvos muzikinės kultūros pripažinimą tarptautiniu mastu.

 

Programa vykdoma kiekvienais metais.

 

Programos koordinatorius: generalinio direktoriaus pavaduotoja Ieva Tamutytė, tel. (8-5) 2665270.

 

2 lentelė. 2011-2013-ųjų metų programos tikslai, uždaviniai, priemonės ir asignavimai.

3 lentelė. Rezultato ir produkto vertinimo kriterijai ir jų reikšmės.

 

(Pastaba: lenteles galite atsisiųsti spustelėję čia.)