PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. ĮV-242

Asignavimų valdytojo kodas  90.900.2003

APLINKOS IR IŠTEKLIŲ ANALIZĖ

1. Išorės veiksniai

1.1. Politiniai veiksniai 
     

Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija (toliau vadinama Nacionaline filharmonija) yra biudžetinė nacionalinė koncertinė įstaiga, organizuojanti profesionalaus scenos meno (koncertų bei kitų meno programų) kūrimą ir jų viešą atlikimą. Tai viena seniausių koncertinių įstaigų Lietuvoje, įsteigta 1940 m.

Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas (Žin., 2004, Nr. 96-3523) nustato, kad Nacionalinė koncertinė įstaiga savo veikla bei joje dirbančių kūrybinių darbuotojų ar kolektyvų kūrybine veikla aukščiausiu meniniu lygiu pristato iškiliausius nacionalinės kūrybos laimėjimus, puoselėja, plėtoja ir skleidžia Lietuvos kultūrą, kūrybiškai interpretuoja ir perteikia pasaulio kultūrų laimėjimus, kuria šiuolaikinio meno tradicijas, meniniu lygiu, formų ir žanrų įvairove formuoja ir tenkina visuomenės poreikį profesionaliam scenos menui.

Meninė kūryba, profesionalusis menas atspindi kūrybos įvairovę, parodo šalies kultūros lygį. Valstybė užtikrina meninę kūrybinę veiklą, profesionalaus meno egzistavimą ir tuo sąlygoja Lietuvos meno pajėgumą konkuruoti pasaulio meno rinkoje, padeda kurti patrauklų valstybės įvaizdį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės gegužės 14 d. nutarimu Nr. 542 patvirtintose Lietuvos kultūros politikos nuostatose (Žin., 2001, Nr. 42-1454) numatyti ilgalaikiai kultūros politikos tikslai:

· skatinti kūrybinę veiklą ir įvairovę,

· skatinti nacionalinės kultūros atvirumą.

Skatinti šalies mokslo ir technologijų pažangą, plėtoti informacinę ir žinių visuomenę, didinti švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos apsaugos finansavimą – tai vieni svarbiausių Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 855 (Žin., 2006, Nr.97-3765).

Narystė Europos Sąjungoje atveria platesnes galimybes Lietuvos muzikinei kultūrai integruotis į europines struktūras. Plėtojami ryšiai su Lietuvos ir užsienio valstybių diplomatinėmis misijomis, kultūros centrais, tarptautinėmis kultūros, atlikėjų menų, muzikos organizacijomis, tarp jų: UNESCO, EFA (Europos festivalių asociacija), IAMA (Tarptautine atlikėjų menų vadybininkų asociacija), ISPA (Tarptautine atlikėjų menų asociacija), Šiaurės – Baltijos šalių valstybinių koncertinių įstaigų asociacija ir kt.

Nacionalinės filharmonijos dalyvavimas Nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 150 (Žin., 2008, Nr.25-914) įgyvendinime, kai Vilnius pasauliui bus pristatytas kaip šiuolaikinės kultūros centras, dar labiau išplėtos Lietuvos ir kitų šalių kultūrinį bendradarbiavimą, pristatys Lietuvos kūrybinį potencialą.

1.2. Ekonominiai veiksniai 
 

Šiuo metu sulėtėjus ekonomikos augimui, mažėjant įplaukoms į valstybės biudžetą ir kylant finansų krizės grėsmei mažinamas valstybės finansavimas kultūrai. Dėl mažėjančio, neužtikrinto ir nestabilaus finansavimo tenka mažinti teikiamų kultūros paslaugų apimtis, koncentruojant veiklą savo salėse, atsisakant gastrolių kituose šalies miestuose bei periferijoje.

1.3. Socialiniai veiksniai 
 

Gyventojų pragyvenimo lygis, darbas, pajamos, vartojimas – tai veiksniai, lemiantys jų galimybes naudotis kultūros paslaugomis. Smunkant šalies ekonomikai mažėja gyventojų pajamos ir perkamoji galia. Dėl to kultūros paslaugos užima vis mažesnę dalį jų vartojimo struktūroje. Didėjant nedarbui kyla grėsmė, kad didės gyventojų, neturinčių finansinių galimybių naudotis kultūros paslaugomis, dalis.

Periferijos gyventojams kultūros paslaugos yra sunkiau prieinamos nei miesto gyventojams dėl neveikiančių kultūros centrų, savivaldybių menkų finansinių galimybių. Periferija vis dar atsilieka nuo miestų kultūrinio gyvenimo kokybe, teikiamų kultūros paslaugų kiekiu, klasikinės muzikos lankymo tradicijomis.

Nevykdoma kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio didinimo 2009–2011 metais programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr.401 (Žin., 2008, Nr.51–1899), pagal kurią numatyta didinti kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokestį: 2009 m. – 20 proc., 2010 m. – 15 proc., 2011 m. – 17 proc. Dėl to gali iškilti kvalifikuotų darbuotojų stygiaus problema, nukentėti teikiamų kultūros paslaugų kokybė.

Kultūros įstaigų darbuotojams nustatyta darbo apmokėjimo sistema pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo (Žin., 1993, Nr.28–655 ) ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 1999 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 248 „Dėl kultūros įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo“ (Žin., 1999, Nr. 63–2064) diferencijuojant darbo užmokestį pagal kultūros ir meno darbuotojų pareigybes ir kitų, nepriskiriamų kultūros ir meno darbuotojams, pareigybes pažeidžia lygių teisių principą tokio pat lygio išsilavinimo darbuotojams gauti vienodą darbo užmokestį.

1.4. Technologiniai veiksniai 
 
Spartus informacinių technologijų vystymasis skatina naujų technologijų, modernių informacijos sistemų diegimą, o jų svarba itin didelė. Internetu visuomenei pateikiama informacija apie renginius, vykdomas bilietų pardavimas, užmezgami ryšiai su tarptautinėmis koncertinėmis organizacijomis ir žymiais pasaulio muzikais.

Kompiuterinių programinių priemonių buvimas sudaro galimybes naudoti apskaitos, banko mokėjimų, finansų valdymo, bilietų pardavimo kompiuterines programas.

2.1. Teisinė bazė 
 
Nacionalinės filharmonijos steigėjas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Nacionalinė filharmonija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų (Žin., 1995, Nr. 104-2322; 2007, Nr. 77-3048), Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros (Žin., 1990, Nr. 24-596; 2004, Nr. 4-47), Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų (Žin., 2004, Nr. 96-3523) įstatymais, kitais teisės aktais.

Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas nustato Nacionalinės filharmonijos steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo, valdymo, finansavimo ir kitus su jos veikla susijusius pagrindus. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas nustato jos, kaip asignavimų valdytojos, pareigas, teises ir atsakomybę, asignavimų naudojimo teisinius pagrindus. Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas reglamentuoja Filharmonijos vykdomą profesionalaus scenos meno veiklą, finansavimą, darbuotojų darbo sąlygų ypatumus.

2.2. Organizacinė struktūra, žmogiškieji ištekliai

Organizacinė struktūra:

Nacionalinės filharmonijos muzikos atlikėjų personalą sudaro penki aukščiausio meninio lygio  kolektyvai ir dvi solistės:

• Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras
• Lietuvos kamerinis orkestras
• Čiurlionio kvartetas
• Valstybinis Vilniaus kvartetas
• kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“
• profesionali solistė Judita Leitaitė
• profesionali solistė Sigutė Trimakaitė

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovui Juozui Domarkui, dirigentui Robertui Šervenikui, Čiurlionio  ir Valstybiniam Vilniaus kvartetams, kamerinės muzikos ansamblio „Musica humana“ meno vadovui Algirdui Vizgirdai  yra skirtos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos. Kvartetų meno vadovai – Birutė Vainiūnaitė, Saulius Lipčius yra aukščiausios kategorijos muzikos atlikėjai. Judita Leitaitė ir Algirdas Vizgirda yra pelnę Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijas, Valstybinis Vilniaus kvartetas apdovanotas Baltijos asamblėjos premija. Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro dirigentas Modestas Pitrėnas pelnė pirmąsias premijas nacionaliniame jaunųjų dirigentų konkurse ir VII tarptautiniame G.Fitelbergo dirigentų konkurse Lenkijoje.

2.3. Planavimo sistema 
 
Vadovaujantis Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312; 2007, Nr. 23-879), trejų metų laikotarpiui sudaromas Nacionalinės filharmonijos strateginis veiklos planas, kuriame planuojamas veiklos programų finansavimas, prognozuojami jų įvykdymo rezultatai, sudaromi sezoniniai kūrybinės veiklos programų (koncertų ) planai, planuojamos jų pajamos bei išlaidos.

2.4. Finansiniai ištekliai 

Remiantis Nacionalinės filharmonijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2006 m. sausio 11 d. Įsakymu Nr. ĮV-5 (Žin., 2006, Nr. 5-183) įstaigos lėšas sudaro:

·        Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai,

·        pajamos, gautos už mokamas paslaugas,

·        fizinių ir juridinių asmenų parama,

·        kitos teisėtai įgytos lėšos.

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai yra pagrindinis Nacionalinės filharmonijos finansavimo šaltinis. Jų dalis bendrame biudžete kasmet išlieka panaši: 2006 m. – 82 proc., 2007 m. – 84 proc., 2008 m. – 88 proc., 2009 m. – 88 proc.

Nacionalinės filharmonijos pajamos, gautos už mokamas paslaugas įmokamos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543, (Žin., 2001, Nr. 42-1455; 2004, Nr. 96-3531)) ir panaudojamos, kaip specialiosios programos lėšos, tik jas įmokėjus. Įmokų terminai ir įmokų grąžinimas nėra palankūs Nacionalinės filharmonijos veiklos specifikai, ypač finansinių metų pabaigoje, kai nustatyti terminai nesuteikia galimybės operatyviai panaudoti gruodžio mėnesio pabaigoje įmokėtų pajamų.

Numatomi 2010 m. Nacionalinės filharmonijos finansavimo šaltiniai: 

* specialiosios programos lėšos

2.5. Apskaitos tinkamumas 
 

Nacionalinės filharmonijos apskaita tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu (Žin., 2001, Nr. 99-3515, 2007, Nr. 117-4777), Biudžetinių įstaigų apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 70 (Žin., 2001, Nr. 30-978; 2006, Nr. 2-16).

Nuo 2010 m. sausio 1 d. Nacionalinės filharmonijos buhalterinė apskaita tvarkoma taikant naujus viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atsiskaitomybės standartus. Apskaita kompiuterizuota, naudojama buhalterinė programa LABBIS.

Mokėjimams valstybės biudžeto lėšomis naudojama vieninga biudžetinėms įstaigoms kompiuterizuota valstybės biudžeto apskaitos ir  mokėjimų sistema VBAMS. Ši sistema nėra lanksti dėl nustatytų mokėjimų atlikimų procedūrų (Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemos nuostatai, patvirtinti 2006 m. balandžio 6 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-152, (Žin., 2006, Nr.4-1485)). Likus 3 dienoms iki finansinių metų pabaigos mokėjimai nebevykdomi. Tai sukelia sunkumų, nes gruodžio mėnesio pabaigoje Nacionalinė filharmonija labai intensyviai vykdo koncertinę veiklą ir todėl iškyla būtinybė operatyviai atsiskaityti su koncertų atikėjais bei paslaugų teikėjais, nuo kurių priklauso koncerto surengimas.

2.6. Ryšių sistema 
 
Nacionalinėje filharmonijoje įdiegtas vidinis kompiuterių tinklas, darbuotojams užtikrintos galimybės naudotis internetu, elektroniniu paštu. Įdiegta kompiuterinė bilietų pardavimo sistema. Sukurtas Nacionalinės filharmonijos tinklalapis www.filharmonija.lt.

2.7. Vidaus kontrolės sistema 
 
Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo (Žin., 2002, Nr. 123-5540) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Nacionalinėje filharmonijoje vykdoma finansų kontrolė, užtikrinanti finansų bei valstybės turto panaudojimo ekonomiškumą, efektyvumą, rezultatyvumą. Sukurta vidinė internetinė finansų kontrolės sistema.

SSGG ANALIZĖ 

Stiprybės

• didžiausia ir ilgiausiai veikianti koncertinė įstaiga Lietuvoje, nuosekli ilgametė įstaigos vadybos ir valdymo patirtis;
• didžiausias koncertų skaičius per metus, plačiausia koncertų geografija Lietuvoje ir užsienyje;
• aukščiausio meninio lygio kolektyvai bei solistai, pripažinti Lietuvoje ir užsienyje;
• ryšiai su tarptautinėmis kultūros organizacijomis bei asociacijomis, Vilniaus festivalio narystė prestižinėje Europos festivalių asociacijoje.

Silpnybės

• nepakankami Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai veiklos programoms vykdyti;
• menkai išplėtota, nepakankamai kokybiška kultūros centrų bazė periferijoje, savivaldos organų iniciatyvos stoka ir ribotos jų finansinės galimybės skirti lėšų profesionalaus meno pristatymui savo regionuose;
• biudžetinės įstaigos statuso trūkumai koncertinės įstaigos komercinio pobūdžio veiklai.

Galimybės

• nuosekliai gerinti koncertinių programų kokybę, plėsti koncertinę veiklą periferijoje;
• aktyviau integruotis į Europos Sąjungos bei kitų užsienio šalių kultūrines struktūras.

Grėsmės

• Lietuvos respublikos valstybės biudžeto asignavimų mažinimas būtinosioms veiklos išlaidoms bei investicijoms;
• kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programos nevykdymas;
• neužtikrintas koncertų lankomumas dėl mažėjančių gyventojų pajamų bei silpnų lankymo tradicijų ( ypač regionuose);
• diskriminacinės ekonominės sąlygos biudžetinėms kultūros įstaigoms;
• nepakankamas vyriausybinių įstaigų dėmesys meninio ugdymo plėtrai ir komunikacijai Lietuvos regionuose;
• auganti konkurencija renginių organizavimo rinkoje.

STRATEGINIAI RYŠIAI

• ilgametė įstaigos valdymo ir vadybos patirtis, ryšiai su tarptautinėmis kultūrinėmis įstaigomis suteikia daugiau galimybių integruotis į europines struktūras, bendradarbiauti su žymiausiais pasaulio muzikais;
• aukščiausio meninio lygio kolektyvų bei atlikėjų profesionalaus meno sklaidos programų vykdymas visoje šalyje padeda ugdyti, formuoti ir tenkinti visuomenės poreikį profesionaliai muzikinei kultūrai, Lietuvos nacionalinės muzikinės kultūros pristatymas užsienyje formuoja gerą Lietuvos kultūros įvaizdį;
• valstybės finansavimo mažinimas neužtikrina profesionalios scenos egzistavimo, teikiamų kultūros paslaugų kokybės, siekiamų programų tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų įvykdymo;
• kultūros centrų atnaujinimas regionuose, pakankamas savivaldybių kultūros centrų finansavimas sudaro geresnes sąlygas kultūros sklaidai periferijoje, mažina atsilikimą nuo miestų kultūrinio gyvenimo.

Institucijos misija

Puoselėti Lietuvos muzikinę kultūrą ir atlikėjų meną, pristatant klausytojams šalies ir užsienio klasikinę bei šiuolaikinę muziką.

Institucijos strateginiai tikslai ir efekto kriterijai:

Tikslo aprašymas

Įgyvendindama strateginį tikslą, Nacionalinė filharmonija atlieka šias funkcijas:

• organizuoja profesionalaus scenos meno kūrimą ir pristatymą, įvairius muzikos meno renginius;
• vykdo švietimo ir meno programas;
• sudaro sąlygas pripažintiems bei talentingiems Lietuvos bei pasaulio muzikos atlikėjams, kolektyvams dalyvauti Filharmonijos kūrybinėje veikloje;
• dalyvauja užsienio kultūros renginiuose, programose, atstovauja Lietuvai kultūros mainų programose pristatydama iškiliausius Lietuvos ir užsienio scenos meno kūrinius.

Strateginio tikslo efekto kriterijus: pagausės klausytojų: 2010 m. – 0,5 proc., 2011 m. – 0,5 proc., 2012 m. – 1 proc.

ASIGNAVIMAI IR NUMATOMI FINANSAVIMO ŠALTINIAI (tūkst. litų)

Pagrindiniai rodikliai

Strateginio veiklos plano priedai:

1 lentelė. 2010-ųjų metų programų, programų tikslų, uždavinių ir priemonių asignavimų suvestinė

2 lentelė. 2009–2012-ųjų metų programų asignavimų suvestinė

3 lentelė. Vertinimo kriterijų suvestinė

1 b forma. Programų aprašymai (3)

(Pastaba: priedus galite atsisiųsti spustelėję čia.)

Lietuvos nacionalinės filharmonijos
Generalinė direktorė Rūta Prusevičienė

2010 04 23